Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra Žmonės

Metų ūkio antros vietos laimėtojai A. ir J. Liaukoniai puoselėja šeimos tradicijas

Po apdovanojimų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Balčius (kairėje) bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas K. Sujeta (dešinėje) su antrosios „Metų ūkio“ vietos laimėtojais Paterų kaimo ūkininkais A. ir J. Liaukoniais.

Vaidotas Morkūnas
Praėjusį savaitgalį Kaune, Girstučio pramogų komplekse, gražiai pagerbti ir apdovanoti Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso „Metų ūkis 2018“ nugalėtojai bei prizininkai.
Mūsų rajone geriausiu 2018 metų ūkiu išrinktas Kučiūnų kaime esantis Rūtos ir Ginto Cimakauskų paukštininkystės ūkis, antrą vietą šiame konkurse užėmė Veisiejų seniūnijoje, Paterų kaime, įsikūręs Aldonos ir Jono Liaukonių mišrus gyvulininkystės ūkis, o trečia vieta atiteko Stebuliuose esančiam Manto Jančiuko ūkiui, kuriame auginamos avys ir triušiai. Nugalėtojus bei prizininkus šventės organizatoriai apdovanojo asmeninėmis dovanomis bei prizais.
Įžanginiame pranešime Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas paminėjo ir šiame konkurse dalyvavusius ir apdovanotus mūsų rajono ūkininkus, kurie plečia veiklą, stiprina ūkininkavimo bazę, savo ūkiuose diegia naujas technologijas.
„Dzūkų žinios“ užkalbino pirmą kartą tokiame respublikiniame konkurse dalyvavusius ir antrą vietą užėmusius Paterų kaime ūkininkaujančius Aldoną ir Joną Liaukonius.
Aldona Liaukonienė teigė besidžiaugianti, kad jų ūkis buvo pastebėtas. „Malonu, nes kai dirbi, nori, kad būtum įvertintas. Manau, tai ne tik mano, vyro, bet ir sūnų bei dukrų indėlis, nes visi dirbome ūkyje, turime ir kaimo turizmo sodybą. Visi moka atlikti žemės darbus. Tai šeimos ūkis. Džiaugiuosi, kad vis daugiau į ūkio darbus įsitraukia mano sūnus Remigijus, kuris jau apsisprendė grįžti į kaimą, ruošiasi auginti veršius ir ateityje paveldės mūsų ūkį. Taigi, stengiamės tradicijas išlaikyti“, – sakė Paterų kaimo gyventoja.
A. Liaukonienė tvirtino, kad jie su vyru ūkininkauti pradėjo 1998 metais vyro tėvo sodyboje. „Aš tuo metu dar dirbau mokytoja Leipalingio mokykloje, o vyras – Leipalingio melioracijos įmonėje „Leimesta“. Vyras iš savo tėvo paveldėjo sodybą, 12 hektarų žemės, dalį dar išsinuomojome. Iš viso dabar turime apie 60 hektarų žemės. Iš pradžių laikėme 17 karvių, auginome grūdines kultūras. Dabar karvių bandą sumažinome iki 7 karvių, palikome pačias geriausias, kurios duoda daugiausiai pieno. Sumažinome dar ir dėl to, kad yra planų pereiti prie mėsinių galvijų auginimo. Kaip jau minėjau, tuo užsiimti žada sūnus. Aišku, nėra lengva ūkininkauti, tačiau mes dirbame ir nesiskundžiame. Labai džiaugiuosi, kad mums padeda sūnūs ir dukros su šeimomis, kurie noriai grįžta į tėviškę ir dirba visus darbus. Nesunku, kai pasidalini darbais, smagu visiems kartu būti“, – sakė ūkininkė.
Paklausta, kaip kilo idėja prie Samanio ežero įkurti ir kaimo turizmo sodybą, kuri dabar gerai žinoma rajone, moteris teigė, kad viskas prasidėjo nuo pirties. „Po 2000 metų mes paežerėje pasistatėme pirtį. Galvojome, kad jos mums užteks. Pasikūrendavome savaitgaliais, atvažiuodavo vis daugiau mūsų, sūnų, dukros draugų pailsėti. Pamatėm, kad mums ten jau ankšta, reikia galvoti, kur priimti nakvynei žmones, todėl sugalvojom plėstis. Gavę šiek tiek paramos pasistatėm dar vieną namą su miegamaisiais ir pobūvių sale, kuriame galime priimti ir apnakvindinti 20 žmonių, pirties namelyje dar 11 galime priimti. 2006 metais pradėjome kaimo turizmo verslą, poilsiautojų netrūksta. Dabar galime priimti per 30 poilsiautojų. Norinčių daug, nes čia pat Samanio ežeras, galima žvejoti, maudytis ir kitaip poilsiauti. Turime įsirengę teniso kortus, krepšinio ir tinklinio aikšteles, yra biliardo stalas. Poilsiautojams galime pasiūlyti savo ūkyje užaugintų šviežių maisto produktų – kiaušinių, sūrio, sviesto, pieno bei įvairių daržovių. Taigi, mums nereikia važiuoti į turgų apsipirkti – patys viską pasigaminame ir dar poilsiautojus aprūpiname. Kaimo turizmo sodybą taip pat prižiūri sūnus“, – pasakojo Paterų kaimo ūkininkė A. Liaukonienė.

%d bloggers like this: