Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Žmonės

Menas įsileisti svetimą skausmą į savo širdį

„Neįgalaus žmogaus noras mums yra aukščiau visko! Mūsų pagrindinis tikslas – rūpintis neįgaliaisiais. Kiekvieną pažįstame lyg savo šeimos narį“, – sakė Lazdijų neįgaliųjų draugijos, paminėjusios savo veiklos 30-metį, vadovė Ona Černiauskienė.
Moteris draugijoje dirba per 14 metų, o jau šešerius metus pati vadovauja jai. Buvimas šalia neįgaliųjų tapo svarbia jos gyvenimo dalimi.
Darbštumą įskiepijo mama
O. Černiauskienės vaikystė prabėgo Šventežeryje. Kaip pati sako, vaikystėje buvo išdykusi, tačiau puikiai mokėsi. Darbštumo ir atsakomybės ją išmokiusi mama Julija Stankevičienė. Vėliau O. Černiauskienė mokėsi Kauno žemės ūkio technikume, tačiau būdama vos 20-ies metų patyrė pirmas netektis – anapilin iškeliavo jos tėvelis.
Po mokslų ji sugrįžo į Lazdijus, dirbo transporto įmonėje, vėliau teisme. Jai patiko bendrauti su žmonėmis. Kaip teigia pati O. Černiauskienė, esanti nuoširdaus, tačiau kartu atviro būdo: nemėgsta, kai kažkas apkalba už nugaros. Jei kažkas negerai, O. Černiauskienės nuomone, reikia sakyti tiesiai į akis.
Moteris užaugino dukrą Vaidą ir sūnų Kęstutį. Turi du nuostabius anūkus. „Tai mano didžiausias turtas“, – neslėpė savo džiaugsmo nuoširdumą ir motinišką meilę spinduliuojanti moteris. Sūnus dirba pasienio tarnyboje ir gyvena Lazdijuose, dukra šaknis įleido Kaune. Vaikus Onutė užaugino nebaustus fizinėmis bausmėmis. Kaip pati sako, mokėjusi susikalbėti.
Svarbu abipusis pasitikėjimas
Pati draugijos pirmininkė sakė, jog teko ištverti nemažai operacijų. Moteris neprarado optimizmo net po tiek išbandymų. Onutė šypsodamasi sakė, jog dabar nieko neskauda, nes viskas, kas nereikalinga, jau išpjauta… Tik toks stiprus dvasiškai žmogus gali suprasti ir įsileisti į savo širdį svetimą skausmą. O. Černiauskienė neskaičiuoja, kaip daugelis, darbo valandų. Ir devintą valandą vakaro ji gali nueiti pas neįgaliuosius tiesiai į namus.
„Neįgalaus žmogaus noras mums yra aukščiau visko! Mūsų pagrindinis tikslas – rūpintis neįgaliaisiais. Kiekvieną pažįstame lyg savo šeimos narį. Vieniems reikia padėti buityje, kitiems tiesiog trūksta žmogaus, kad išsikalbėtų. Ir pas teisininkus kartu einame, ir dokumentus padedame susitvarkyti, ir į savivaldybę palydime. Dažnai jie bijosi iškelti savo problemas, sunkiai įsileidžia į namus naujus darbuotojus. Čia svarbus abipusis pasitikėjimas“, – sakė draugijos pirmininkė.
O. Černiauskienės vadovaujama neįgaliųjų draugija turi kuo didžiuotis: meno kolektyvas „Atjauta“, kurio vadovas Robertas Vilkauskas, dalyvauja daugelyje Lietuvos festivalių. Neįgaliųjų draugijos sportininkai respublikiniuose turnyruose yra užėmę prizines vietas. Pernai smiginio varžybose pelnė pirmąją vietą, šiemet liko treti.
Draugija turi ir rankdarbių būrelį, kuriam vadovauja Alma Rėkuvienė.
Jaučia mero paramą
Pasak draugijos pirmininkės, viskas pasikeitė, kai padedami Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio jie įsigijo savo transportą. „Dažnai meras užeina be jokios priežasties. Klausia, ar mūsų niekas neskriaudžia, ko trūksta? Pagalvokite, juk buvo laikas, kai draugija neturėjo net savo patalpų. Dabar turime tris kabinetus ir archyvą, o už sunaudotą elektrą ir šildymą apmoka mūsų savivaldybė. Mums pasisekė, kad turime tokį rūpestingą merą“, – sakė O. Černiauskienė.
Moteris neslėpė esanti giliai tikintis žmogus. Po vienos operacijos malda jai padėjusi atsistoti ant kojų… Tas dvasingumas Onutei padeda suvienyti 238 neįgaliuosius.
Paklausta, ko palinkėtų savo draugijos nariams, O. Černiauskienė nedvejodama atsakė: „Linkiu visiems surinkti begalę šviesių akimirkų. Matyti saulę danguje, matyti lietų, nuplaunantį visą skausmą ir sielos žaizdas. Žinoti, kad niekas šiame pasaulyje nėra mažas ir nereikalingas. Ieškokite laimės pasagos, kuri kartą suspindės ieškančiųjų rankose kaip Betliejaus žvaigždė Kūčių vakarą!“

%d bloggers like this: