Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra

Padėkos Vakaras

Gruodis – toks laikas, kai skaičiuojami padaryti darbai, kai mintyse dėliojasi padėkos žodžiai artimiesiems ir tiems, kurie kasdienybės sūkuryje atliko kilnius darbus ar suteikė laimę kitiems. Todėl penktadienį, gruodžio 14-ąją,Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės bendruomenė  norėdama atsidėkoti už įvairiapusę pagalbą, visus sukvietė į pirmą kartą surengtą Padėkos ir gerumo vakarą „Ačiū, kad esate“.
Į pabaigą einantys metai visada priverčia sustoti ir pamąstyti, ką nuveikėme. Šis vakaras buvo ypatingai gražus ir šiltas, nes jau laukiame ir jaukiausių šeimos švenčių, jau gyvename pakylėta Šv. Kalėdų dvasia. Įeinančių svečių laukė staigmena. Kiekvieną atėjusį pasitiko dvariškiai: vaikštinėjo rūmų drabužiais pasipuošusi dama, pagarbiai besilankstantis ponas ir aplink lakstantys vaikai. Šventišką nuotaiką kūrė smilkstančios žvakės ir J. Štrauso valsų melodijos…
Kiek renginių, darbų, švenčių, projektų, spektaklių, išvykų per šiuos metus būta. Tačiau tikrai ne visi jie būtų įvykę, jei ne žmonės, kurie rėmė ir padėjo. „Šiandien norime prisiminti tai, kas buvo gera ir gražu mūsų mokyklos bendruomenėje, pasidžiaugti tais, kurie gerais darbais pripildo aruodą, iš kurio kiekvienas semiamės jėgų, išminties ir idėjų. Tai metas, kai galime padėkoti už pagalbą, įkvepiantį žodį, padrąsinimą, didelį ar mažą darbą…“, – sakė vakaro vedėjai Ina ir Juozas. Muzikinę šventės dalį pradėjo Veisiejų meno mokyklos mokytojos I. Gudebskienės parengti akordeonistai Vidmantas ir Tautvydas.
Kiekvieną nominacijos laureatą tąvakar mokyklos direktorius Z. Kukučionis ir jo pavaduotoja L. Prapiestienė apdovanojo padėkomis, kraštiečio Juozo Žitkausko parengtu „Dzūkų kalendoriumi“ ir simboliniu mediniu šaukštu su palinkėjimu.
Pirmiausia buvo apdovanota teatro ir kino aktorė Kristina Kazlauskaitė. Vakaro vedėjai visus nukėlė į prisiminimus, kai vasaros pradžioje bendruomenė turėjo unikalią galimybę dalyvauti projekte „Žaidžiame teatrą“. Tada ir užsimezgė graži draugystė su aktore. Teko didelė laimė ją pažinti ir dirbti kartu su ja. Po dešimties bendro darbo dienų žiūrovams buvo atiduotas bendras kūrybos kūdikis – spektaklio premjera. Apdovanojant dėkota už pagalbą, begalinę kantrybę, reiklumą ir kūrybiškumą.
„…Reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse…“, – rašė didžiausias visų laikų lietuvių menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tai žodžiai, kuriuos vakaro vedėjai pritaikė kunigui, gerbiamam Kapčiamiesčio parapijos klebonui Jonui Alesiui. Buvo pasidžiaugta ilgamete jo tarnyste šioje bendruomenėje, padėkota už jaunimui skleidžiamas krikščioniškas ir moralines vertybes ir įteikta.padėka už prasmingus darbus, pagalbą ir laiminančias rankas.
Po šio apdovanojimo nuskambėjo J. Kukučionio deklamuojamas prasmingas V. Mačernio eilėraštis. O tada buvo padėkota finansiniams rėmėjams, turintiems didelę širdį, atjaučiantiems nepasiturinčius, mylintiems vaikus. Už bendradarbiavimą, padovanotas mokyklines priemones ir kasdienybės praskaidrinimą. Bendromis jėgomis su rėmėjais mokykla šiemet surengė ne vieną įsimintiną šventę, ne vieną išvyką savo vaikams. Padėkos žodžius palydėjo mokytojo Juozo Pilecko ir G. Valentaitės atliekama daina. Turėti gerą kaimyną – tas pats, kas laimėti loterijoje. „Jeigu reiktų nominuoti, tai šiandien turbūt Varnėnų kaimo bendruomenei atitektų „Paslaugiausio kaimyno“ nominacija“, – sakė šventės vedėjai. Ketvirtoji padėka įteikta šios  bendruomenės pirmininkui Ž. Rutkauskui, turinčiam tėvišką širdį, spinduliuojančiam idėjomis, meile vaikams už pagalbą vykdant įvairius projektus, organizuojant laisvalaikį kitaip.
Kūryba šiuolaikiniame pasaulyje – tai pauzė, galimybė nors trumpam susimąstyti ir pasigrožėti. Kapčiamiesčio miestelio bendruomenėje gyvena tikras talentas – buvęs ilgametis mokytojas, dabar senjoras Juozas Česlovas Subačius. Jo poezija nukelia į gražius mokyklos gyvenimo prisiminimus, o mokyklos šventės šio „budinčio kūrėjo“ eiliuotų sveikinimų dėka tampa prasmingesnės, linksmesnės.Mokytojui buvo padėkota už talentą, juoką ir šmaikštumą, o visi šventės dalyviai sugiedojo jo sukurtą mokyklos himną.
Gerumo vakaras tęsėsi toliau… Šeštoji padėka įteikta muziejininkei Odetai Barkauskienei. Gera organizuojamuose darbuose sulaukti jos pritarimo. Kad ir kokia sudėtinga situacija susidarytų ar reiktų pagalbos, mokykla visada gali atsiremti į jos pečius. Ji, kaip mama, gal likimo siųsta, o gal nuojautos lydima, aplanko ir ištiesia pagalbos ranką, kai to be galo reikia.
Sakoma, kad darbas be meilės yra kančios priežastis. Šitas posakis visiškai netinka kalbant apie Kapčiamiesčio E. Pliaterytės mokyklos vairuotoją Romą Pekarską. Plati jo šypsena, geras žodis drąsina ne tik šios mokyklos mažuosius, bet ir miestelio, rajono bendruomenę. Dažnai jis tampa mokinukų draugu, tėvu, rūpestingu seneliu. Padėkos vakarą jis buvo apdovanotas už širdies gerumą, profesionalumą, kantrybę ir atsargumą. Gražius žodžius vėl palydėjo akordeono garsai.
Visus sukuria, užaugina ir išleidžia į gyvenimą, švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos Atėjo metas padėkoti mokinių tėveliams, kas rytą savo vaikus išleidžiantiems į šią mokyklą. Į sceną buvo pakviesti tie, kurie kasdien išlydi po tris, keturias ar dar daugiau savo atžalų. Gausios šeimos – gražiausia dovana Lietuvai. „Jūs esate verti pačių kilniausių žodžių ir begalinės pagarbos… Ačiū už neišsenkančią kantrybę auginant žmogų – patį brangiausią šeimos ir mokyklos turtą“, – kalbėjo direktorius Z. Kukučionis. Muzikinį sveikinimą tėveliams skyrė mokytojas J. Pileckas.
Kilnių, darbščių žmonių šioje bendruomenėje išties nemažai. „Dar kartą neišmatuojamas, paprastas ir iš visos širdies „Ačiū Jums“ už tai, kad buvote, esate ir, nuoširdžiai tikimės, būsite kartu. Dirbkime, padėkime,,kurkime, keliaukime, svajokime ir darykime dar daug beprotiškai smagių dalykų drauge vardan šalia esančiojo“, – vakarui baigiantis kvietė jo vedėjai.
Tačiau šventė dar nesibaigė. Mokyklos bendruomenė visiems dovanojo K. Kazlauskaitės režisuotą spektaklį „Krištolinė kurpaitė“. Scenoje pyko pamotė su savo išlepusiomis dukromis, Pelenė kantriai nudirbo visus darbus, paslaptinga teta Meliuzina globojo ir suteikė viltį. Žavėjo rūmai, skambėjo valsas ir princas pakvietė Pelenę pirmajam šokiui. O paskutinė kurpaitės scena priminė mums visiems, kad kiekvienas gausime atlygį pagal nuopelnus…
Vakaras baigėsi. Kaip sakė jame dalyvavusieji, tai buvo labai jaukus,ir šiltas renginys. O sutilpti visiems šįkart vos pavyko… Liko neišdildomi įspūdžiai ir nuoširdi padėka.

%d bloggers like this: