Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Sveikata Žmonės

Chirurgas V. Gegužis: grįžtu padėti tėviškės žmonėms

Gydytojo V. Gegužio šeimą pažįsta visas Lazdijų kraštas, jo mama Kazimiera – ilgametė Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorės pavaduotoja.

Linas Greičius
Geros naujienos iš Lazdijų ligoninės nesibaigia. Prie darbą ligoninėje pradėjusių trijų aukščiausiojo lygio specialistų prisijungia dar vienas – gydytojas chirurgas Vytautas Gegužis. Šis Marijampolės ligoninėje dirbantis specialistas ypatingas tuo, jog yra mūsų krašto vaikas – augęs ir gimnaziją baigęs Seirijuose, o Gegužių šeimą pažįsta visas Lazdijų kraštas, nes gydytojo mama – ilgametė Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorės pavaduotoja Kazimiera Gegužienė.

Apie sugrįžimą į tėviškę, sau keliamus iššūkius kalbamės su gydytoju chirurgu V. Gegužiu.

Vaikystėje mėgo išdaigas
– Esate kilęs iš Seirijų. Ten baigėte gimnaziją, kurioje dirba ir Jūsų mama. Kokie labiausiai įstrigę atsiminimai iš vaikystės, paauglystės? Kas paskatino pasukti į mediciną? Kur mokėtės, kur profesinė rezidentūra, kodėl pasirinkote chirurgiją? Kur teko dirbti?
– Gimiau ir užaugau Seirijuose. Nuo vaikystės buvau labai judrus, mėgstantis išdaigas vaikas. Ne vieną jų dar ir dabar atsimenu su šypsena, o dėl kelių teko apsilankyti ir pas Lazdijų ligoninės chirurgus kaip pacientui. Pradėjus lankyti mokyklą, teko „surimtėti”, kadangi ten dirbo mama. Turėjau puikius mokytojus ir labai šaunius klasės draugus. Įsimintiniausios turbūt išliko įvairios mokyklinės šventės, ekskursijos.
Suprantama, kad gyvenant Seirijuose, nebuvo tokio didelio popamokinės veiklos pasirinkimo, lyginant su gyvenimu mieste, tačiau buvau labai aktyvus vaikas ir dalyvavau visuose įmanomuose būreliuose. Nepaprastai malonu buvo atstovauti mokyklai rajoninėse olimpiadose, viktorinose ar sporto žaidynėse. Keletą kartų teko ginti rajono garbę respublikinėse moksleivių olimpiadose, dalyvauti mokslinėse konferencijose.
Nuo mažens labiausiai patiko gamtos mokslai, todėl natūraliai atsirado noras studijuoti mediciną. Žinoma, užteko apie šią svajonę vos užsiminti tėvams, artimiesiems ir mokytojams, ir iškart pajutau stiprų palaikymą bei lengvą „spaudimą“ rinktis medicinos mokslus. 2004 m. baigiau Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus vidurinę mokyklą (dabar gimnazija) ir įstojau į Kauno medicinos universitetą (dabar ši aukštoji mokykla vadinasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Po šešerių metų studijų įstojau į chirurgijos rezidentūrą, kurią atlikau Kauno klinikose. Rezidentūra truko penkerius metus. Būdamas trečiame rezidentūros kurse, pradėjau dirbti chirurgo asistentu Marijampolės ir Šakių ligoninėse.
Kodėl pasirinkau chirurgiją? Kartais dar ir dabar savęs to paklausiu. Sunkūs budėjimai, bemiegės naktys, didelė įtampa ir atsakomybė – tai tampa beveik kasdienybe, tačiau kitokios veiklos neįsivaizduoju. Turbūt geriausiai šį mano pasirinkimą apibūdina pats žodis „chirurgija“, kuris išvertus iš graikų kalbos reiškia „dirbti, gydyti rankomis, atlikti įvairias procedūras“.

Atlieka daug operacijų
– Kokias operacijas dažniausiai tenka atlikti?
– Dažniausiai planine tvarka tenka atlikti laparoskopinę tulžies pūslės pašalinimo operaciją, įvairių lokalizacijų pilvo sienos ir kirkšnies išvaržų atviras bei laparoskopines operacijas, išsiplėtusių varikozinių kojų venų operacijas, odos, paodžio bei minkštųjų audinių gerybinių darinių šalinimo operacijas. Budėjimo metu tenka atlikti nuo nedidelių žaizdų susiuvimo iki sunkias krūtinės ar pilvo organų traumas patyrusių, ūmiomis pilvo organų ligomis susirgusių asmenų operacijas.

– Kokias operacijas planuojate atlikti Lazdijuose? Ar turite operacijų, kurių atlikimą esate ypač gerai įvaldęs?
– Iš pradžių į Lazdijus atvyksiu dirbti budėjimams. Išskirti kažkurias operacijas iš kitų dėl jų atlikimo negaliu. Ir nors kiekviena operacija turi tam tikrus esminius etapus, tačiau kiekvienas žmogus yra individualus ir kiekvieną kartą atliekant tą pačią operaciją, siekiant to paties rezultato, tenka pasirinkti skirtingą veiksmų seką.

– Lazdijuose Jūsų laukia daug ir intensyvaus darbo, gausybė konsultacijų ir operacijų. Ar susipažinote su ligoninės operacine, ar Jus tenkina ten sukomplektuota įranga?
– Su darbo tvarka, operacine ir įranga supažindino skyriaus vedėjas. Viskas paliko gerą įspūdį.

– Sugrįžtate dirbti į savo gimtinę. Ar tiesa, kad anksčiau norėjote čia dirbti ir gyventi, tačiau buvo priežasčių, dėl ko tai neįvyko?
– Per 11 studijų metų ne tik įgijau chirurgo specialybę, bet ir sukūriau šeimą. Su žmona susilaukėme trijų vaikučių. Todėl artėjant rezidentūros pabaigai, turėjau priimti sprendimą ne tik už save, bet ir už šeimą. Visuomet norėjau dirbti Lietuvoje, niekad rimtai nesvarsčiau apie galimybę dirbti užsienyje. Dirbti rajoninėje ligoninėje tik dėl to, kad tai yra rajoninė ligoninė, ir apsigyventi mažame mieste tikrai nebijojau, tačiau nuo šio žingsnio sulaikė nuolatinės ilgametės Lietuvos valdžios vyrų kalbos apie rajoninių ligoninių, o ypač chirurgijos skyrių, uždarymą. Todėl nesinorėjo rizikuoti, kad vos pradėjęs karjerą, galiu netekti darbo rajoninėje ligoninėje.

Nenori nuvilti kraštiečių
– Dabar galite būti ramus – Lazdijų ligoninės tikrai niekas neuždarys, mero ir kitų išmintingų žmonių pastangmis ligoninė iš esmės atsinaujina. O koks jausmas gydyti savo krašto žmones? Ar sunkiau, ar lengviau, kai Jus ir Jūsų artimuosius pažįsta daugelis Lazdijų žmonių?
– Džiaugiuosi, kad galėsiu būti naudingas gimtojo krašto žmonėms. Kartu tai ir didelė atsakomybė, šiek tiek didesnis jaudulys, noras nenuvilti.

– Rajonų ligoninėse labai trūksta gydytojų specialistų. Kas galėtų privilioti jaunus gydytojus atvykti dirbti ir gyventi į rajonų ligonines?
– Manau, jog svarbiausia yra adekvatus darbo užmokestis, atperkantis tikrai sunkias ilgametes studijas, atsakingą darbą, bei sąlygos nuolatiniam tobulėjimui, žinių gilinimui įvairiuose kursuose ir seminaruose. Labai svarbu užtikrinti darbo vietą atvykstančių gydytojų antrosioms pusėms. Taip pat labai svarbu visoms jaunoms šeimoms, kokios specialybės jie bebūtų, norintiems gyventi rajone, yra būtina visapusiška rajono valdžios pagalba ilgame ir klaidžiame biurokratiniame kelyje, siekiant gauti įvairius leidimus, sertifikatus ir pažymas, norint pasistatyti ar įsigyti nuosavą būstą.

– Ačiū už pokalbį.

%d bloggers like this: