Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra Politika

Lazdijai pagerbė labiausiai nusipelniusius mūsų kraštui ir valstybei

Po iškilmingos apdovanojimo akimirkos – karu su apdovanojimus įteikusiu rajono savivaldybės meru Artūru Margeliu. Iš kairės – Vytautas Sakavičius, Česlova Šmulkštienė, meras Artūras Margelis, Kęstutis Pileckas.

Sigita Vaitkevičė

Kasmet, rajone švenčiant Vasario 16-ąją – Valstybės atkūrimo dieną, yra pagerbiami patys iškiliausi mūsų krašto žmonės. Jie parenkami iš gausaus pretendentų būrio: kandidatūras siūlo rajono gyventojai, visuomeninės organizacijos, įstaigos, o nominantus atrenka mero potvarkiu sudaryta autoritetinga komisija, kurioje – ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir visuomeninių organizacijų atstovai, žymūs rajono piliečiai.
Šiemet po ilgų komisijos svarstymų apdovanojimus – Laisvės angelo statulėles ir pinigines premijas nutarta skirti broliams kunigams, kilusiems iš Kapčiamiesčio, Gintautui ir Vytautui Sakavičiams, buvusiai Seirijų seniūnijos seniūnei Česlovai Šmulkštienei bei atsargos kapitonui Kęstučiui Pileckui, žmonėms, kurių darbai labiausiai atspindi nominacijos pavadinimą „Už nuopelnus Lazdijų kraštui ir valstybei“.

Seirijų žmonių padėka – visam gyvenimui
Česlovą Šmulkštienę žino ne tik rajono, bet ir Lietuvos gyventojai. Tie, kurie bent kartą keliavo pro Seirijus, visuomet pasidomėdavo, kas vadovauja kuriant tokį skoningą grožį bei jaukią miestelio atmosferą. Tai – beveik 2o Česlovos Šmulkštienės darbo metų vaisiai. Ji pati – kilusi iš Suvalkijos, tačiau nuo pat jaunystės tvirtai įleidusi šaknis Dzūkijoje. Savo darbais įrėžė ryškų pėdsaką Lazdijų rajone. Ypač prasmingi ir ryškūs buvo pastarieji du jos darbo dešimtmečiai. Prasminga buvo rūpintis šio krašto augimu ir jame gyvenančių žmonių gerove, nes ji ir pati – ilgametė šio miestelio gyventoja. 2000 metais, vos pradėjusi dirbti Seirijų seniūnijos seniūne, ji, kupina energijos ir ryžto, pradėjo keisti miestelio veidą iš esmės. Didelį dėmesį skyrė miestelio švarai ir tvarkai. Netrukus viešosiose erdvėse atsirado nuostabaus grožio parkai, kuriuose puikuojasi skulptūros, dekoratyviniai augalai, dailiai ir skoningai suformuoti ir nuolat puoselėjami gėlynai. Garsas apie gražiai tvarkomą miestelį pasklido po visą Lietuvą. Todėl 2018 metais Nacionaliniame Lietuvos seniūnijų konkurse „Valstybę kuriame mes“, nominacijoje „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“, Seirijų seniūnija atrinkta į geriausiųjų dešimtuką.
Česlova Šmulkštienė yra ir Seirijų bendruomenės pirmininkė. 2001 metais kartu su bendraminčiais įsteigė visuomeninę organizaciją „Seirijų bendruomenės komitetas“. Pirmininkė kartu su vietos bendruomene aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Jos dėka Seirijuose atsirado vienas pirmųjų rajone socialinių paslaugų centras, kuris vietos gyventojams padeda spręsti socialines problemas. Jau 14 metų centras pilnas gyvybės. Čia veikia vaikų dienos centras, vykdomos įvairios veiklos su neįgaliaisiais. Vietos atranda jaunimas sportuojantys bei besimokantys bendruomenės nariai.
Seirijai visada buvo istorinių įvykių sūkuryje. Tai suprasdama, Česlova Šmulkštienė stengėsi išlaikyti istorinę atmintį ateities kartoms. Bendradarbiaujant su rajono savivaldybe, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslininkais Seirijuose, kaip niekur kitur įamžintas kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.
Per aktyvios darbinės ir visuomeninės veiklos dešimtmečius Česlova Šmulkštienė buvo pelniusi daug įvairių padėkų ir apdovanojimų, tačiau už juos ne mažiau svarbūs yra šio krašto žmonių žodžiai, kupini dėkingumo ir pagarbos.
Česlovos Šmulkštienės kandidatūrą apdovanojimui pateikė jos buvusios bendradarbės iš Seirijų seniūnijos.

Jaunimą žavi asmeninis mokytojo pavyzdys
Jau daugelį metų patriotinis ir pilietinis rajono jaunimo auklėjimas – stovyklos, konkursai, žygiai, akcijos – neįsivaizduojamas be atsargos kapitono Kęstučio Pilecko idėjų, jo nuoširdaus darbo ir rūpesčio. Jo veikla įvertinta padėkomis, diplomais, apdovanojimais, kurių per pastaruosius du dešimtmečius susikaupė ne viena dešimtis. Jis visus juos brangina ir nė vieno nepamiršo.
Kęstutis Pileckas studijavo Lietuvos kūno kultūros institute, kur įgijo kūno kultūros dėstytojo kvalifikaciją. 1987–1994 metais dirbo pedagoginį darbą Lazdijų rajono mokyklose, 1994–1998 metais dirbo privačiame sektoriuje. Nuo 1998 metų iki 2012 metų tarnavo Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos rinktinėje, po to iki 2018 m. sausio mėnesio ugdė Lazdijų krašto jaunuosius šaulius. Nuo 2018 m. vasario mėn. iki dabar vadovauja Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-ajai rinktinei.
Apdovanojimui Kęstutį Pilecką pristatęs Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, darbo grupės laisvės kovoms įamžinti pirmininkas Vytuolis Valūnas savo rekomendacijoje išvardino svarbiausius Kęstučio Pilecko nuopelnus mūsų kraštui ir valstybei. Tai Lietuvos partizanų, dalyvavusių Kalniškės mūšyje, pagerbimo renginių organizavimas ir visuomenės įtraukimas, pavyzdinga tarnyba Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, aktyvus dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje ir šauliškų idėjų ir vertybių skleidimas, Lietuvos partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės švenčių organizavimas, Lietuvos šaulių sąjungos stovyklų organizavimas, nacionalinių vertybių puoselėjimas, Lazdijų krašto žmonių tautinio ir pilietinio solidarumo didinimas, jaunųjų šaulių žygių organizavimas, aktyvus dalyvavimas darbo grupės laisvės kovoms įamžinti veikloje. Tačiau svarbiausias jo nuopelnas – asmeninis pavyzdys. Gal dėl to mūsų rajono mokyklose jaunųjų šaulių gretos kaip niekur kitur gausios.

Už Lietuvą – nuo mokyklos suolo
Broliai dvyniai Vytautas ir Gintas Sakavičiai – kunigai. Lazdijiečiai daugiau pažįsta Vytautą, kuris klebono pareigas 1996–2003 metais ėjo Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, o nuo 2017 metų yra Kučiūnų Šv. Kazimiero parapijos klebonas. Jo brolis Gintas darbuojasi kitame Lietuvos pakraštyje – Šiauliuose, Radviliškyje. 2006–2015 metais – Radviliškio dekanato dekanas, nuo 2015 metų – Kražių, Karklėnų ir Pašilės parapijų klebonas. Tačiau ne dvasinis darbas pirmiausiai išgarsino brolius, o tai, kad dar mokiniai būdami jie aktyviai dalyvavo katalikiško jaunimo sambūriuose, slapta skaitė ir platino Lietuvos Katalikų bažnyčios Kroniką bei kitą pogrindžio literatūrą. Ypatingą žymę jų biografijose paliko 1983 metų Vasario 16-oji, kuomet jie, būdami Kapčiamiesčio vidurinės mokyklos vienuoliktokai, kartu su bendraminčiu Jonu Žibūda virš Kapčiamiesčio mokyklos iškėlė Lietuvos Trispalvę. Visą pusdienį tuomet plevėsavusios Lietuvos vėliavos žiūrėti ėjo ne tik Kapčiamiesčio, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. 1987 m. rugpjūčio 23 dieną broliai dalyvavo pirmajame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kuriame buvo pasmerkti slaptieji Ribentropo–Molotovo pakto protokolai bei reikalaujama laisvės Lietuvai, Latvijai, Estijai. 1991-ųjų sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos jėgos struktūroms užėmus Lietuvos televiziją ir radiją, budėjo prie svarbių Lietuvai objektų Kaune bei Vilniuje. Kunigai Vytautas ir Gintas Sakavičiai ir dabar bažnyčiose ne tik skelbia Dievo Žodį, bet ir skiepija parapijiečių, ypač – jaunimo širdyse meilę Tėvynei Lietuvai bei jos žmonėms.
Iš viso jau dešimtą kartą Vasario 16-sios proga rajonas pagerbia labiausiai Lazdijų kraštui ir valstybei nusipelniusius žmones. Iš viso apdovanotųjų gretose – jau 31 pilietiškas, aktyvus mūsų rajono gyventojas.

%d bloggers like this: