Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Gamta Politika

Už pasodintą mišką — didesnės išmokos

Už Zenono Druskio nugaros – jau dešimt metų besistiebiantis pačių sodintas miškas. (Jurgitos Ulkienės nuotr.)

Miškai – ne tik mūsų planetos plaučiai, bet ir maitintojai, rengėjai, kuro tiekėjai. Jie valo dirvą, vandenį bei orą ir saugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Be to, anot Utenos rajone gyvenančių ir savo pasodintą mišką puoselėjančių Gražinos ir Zenono Druskių, tai – didžiulė puošmena ir atgaiva širdžiai. Nors grybai bei uogos prieš dešimt metų sutuoktinių pasodintame miške dar neauga, bet, G. ir Z. Druskių teigimu, jame gera pasivaikščioti ir žvilgsniu paglostyti kone kiekvieną savomis rankomis pasodintą bei išpuoselėtą medelį.

Parama padėjo apsispręsti įveisti mišką
Girininku beveik visą gyvenimą dirbantis Z. Druskis sakė, kad miškas – tai mūsų deguonis, todėl reikia stengtis atsodinti melioracijos vajaus laikais šalyje išnaikintus medžius. Vyro teigimu, per šimtą metų miškingumas Lietuvoje padidėjo nuo 25 iki 33 procentų. „Ir taip greičiausiai yra dėl to, kad gaunantys paramą žmonės sodina miškus savo žemėse“, – svarstė pašnekovas. Prie pašnekesio prisijungusi G. Druskienė antrino vyrui, kad atsikėlė savo tėvų žemes iš Raseinių rajono ir abu nusprendė, jog verstis žemės ūkiu jau per seni, todėl nutarė sodinti mišką. „Turėjom tada talkos – vaikų, jų sutuoktinių – todėl surėmėme pečius ir savo rankomis pasodinome medelius“, – aiškino moteris.
Šeima 2,69 ha savo žemės užsodino įvairiais medžiais: eglėmis, pušimis, beržais, juodalksniais, ąžuolais. Nors mišką prižiūrėti tikrai nelengva, nes, pasak Z. Druskio, pušis ir ąžuolus mėgsta skriausti miško žvėrys, medeliai stiebiasi jau dešimt metų, o beržai ir juodalksniai savo viršūnėmis jau gerokai praaugo šeimininkus. Sutuoktiniai vienbalsiai tvirtino, kad jei ne parama miškui veisti, savo pajėgomis to padaryti būtų neįstengę, nes nepigiai atsiėjo ir sodinukai, ir žemės paruošimas sodinimui, ir vėlesnė jaunuolyno priežiūra.

Dabar – didesni įkainiai
Kaip priminė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ galima teikti elektroniniu būdu portale ŽŪMIS nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Šiems metams iš viso skirta 13,9 mln. eurų paramos lėšų.
Pašnekovė informavo, kad vasario 22 d. pakeitus taisykles įsigaliojo pagrindinė šių metų naujovė – šiai priemonei buvo numatyta didesnė tiek vienkartinė kompensacinė išmoka už miško įveisimą, tiek išmoka įveistam miškui prižiūrėti, apsaugoti bei ugdyti, kuri mokama 12 metų. Anot ŽŪM darbuotojos, išmoka miškui prižiūrėti kiekvienai medžių rūšiai padidėjo vidutiniškai 20 proc., išmoka už hektarą įveisto miško didėjo skirtingai kiekvienai medžių rūšiai (pvz., išmoka už paprastosios pušies pasodinimą, palyginti su ankstesne išmoka, padidėjo beveik 200 eurų už hektarą ir siekia 1 273 eurus).
Kaip aiškino pašnekovė, didesnė išmoka už įveistą mišką galios tik pareiškėjams, pateikusiems paraiškas šiais ir vėlesniais metais, o didesnės išmokos už miško priežiūrą bus mokamos ir pasodinusiems mišką anksčiau ir iki šiol gaunantiems kasmetinę išmoką.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Anot R. Motiejaitės, parama gali pasinaudoti ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Taip pat, R. Motiejaitės teigimu, svarbu tai, kad, želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o trumpos rotacijos želdiniams (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų) sodinti parama neteikiama.
Skyriaus vedėja pabrėžė, kad įveisus mišką miško dauginamosios medžiagos kilmę įrodantys dokumentai taip pat turi būti pateikti elektroniniu būdu per ŽŪMIS portalą.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *