Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra

Rudaminos tradicinių amatų centras šurmuliavo: sulaukta svečių iš Vilniaus, Trakų, Jiezno, Prienų, Alytaus

Svečiai iš Vilniaus, Trakų, Jiezno, Prienų liko patenkinti išvyka į Rudaminą. „Geri atsiliepimai, palinkėjimai įkvepia dirbti toliau“, – džiaugėsi Rudaminos tradicinių amatų centro šeimininkė I. Gurevičienė.

Dineta Babarskienė

Į Rudaminos tradicinių amatų centrą tądien pakvietusi šio centro darbuotoja ir šeimininkė Irma Gurevičienė tikino, jog šįkart čia net du renginiai: namai pilni suaugusiųjų ir vaikų balsų.

Rytmetys ne miegaliams
Sakoma, kad Rudaminoje mažai vaikų. Tačiau tą rytą taip sakyti liežuvis neapsivertė, mat į Rudaminos tradicinių amatų centrą sugužėjusieji vos sutilpo. „Pavasario žiedai“ – tokia rytmečio tema buvusi. O tuos pavasarinius žiedus teko ne gėlių darželyje skinti, o nusilipdyti. „Tuoj graži šventė bus, tad galėsite kai kam padovanoti“, – pašnibždėjo vaikams Irma Gurevičienė apie artėjančią mamyčių šventę. Tad vaikai ėmėsi darbo. Jiems pagelbėjo savo patarimais keramikė Rita Gegužienė. Vaikai įsitraukė į darbus, su jais lipdė ir mamos, ir močiutės. Net dvimetis Astijus žinojo, ką su molio gabalėliu daryti, o nepasiekdamas jam reikalingų įrankių ant kėdės pasilypėjo ir tuomet jau viskas ėjosi kaip iš pypkės. „Na, tokio lipdytojo dar neturėjome“, – kraipė galvas darbuotojos, džiaugdamosi, jog vaikai tikrai ne miegaliai: atsikėlė ir atėjo į amatų centrą. Daug vaikučių Rudaminoje? „Na, vieni mūsiškiai, kiti atostogų pas močiutes atvykę, treti iš aplinkinių kaimų“, – paaiškino darbuotojos.
Ir pamažu pamažu iš mažo molio gabalėlio vaikiškuose delniukuose „skleidėsi“ pavasariniai žiedai: tulpės ir net pienės buvo iš molio nulipdytos. Prasiskleidė pavasarinės gėlės, sužydėjo, kaip ir laimingos šypsenos vaikų veiduose.

Netrūko ir svečių kone iš visos Lietuvos
Projekto „Dzūkijos piliakalnių kelias“ edukacijų savaitės (Lazdijų rajono kaimo plėtros partnerių asociacija (Dzūkijos VVG)) edukacijų diena tądien buvo skirta senelėms, seneliams kartu su anūkais ir anūkėmis. Bet tai tik viena tikslinė grupė, o jų net penkios, mat projektas skirtas ir neįgaliesiems, ir bendruomenių atstovams, ir senjorams, sulaukusiems 65 metų, ir daugiavaikėms šeimoms. Svečių sulaukta tądien Rudaminoje kone iš visos Lietuvos: Vilniaus, Trakų, Prienų, Jiezno ir saviškių, žinoma.
Patiko ir vieniems, ir kitiems: ir seneliams, ir anūkams. O ir močiutės atsivežė ne po vieną, o po keletą anūkų. „Turiu 29 anūkus, užauginau aštuonis vaikus, ne visus anūkučius atsivežiau“, – juokėsi močiutė iš Rimėnų kaimo. O darbuotojos kraipė galvas prisipažindamos, kad net dvi dienas tokį gausų būrį tektų priimti, per vieną niekaip neišeitų. Gerai laiką Rudaminoje leido senoliai ir vaikučiai, bendrą kalbą surado.
Pirmiausia visi lipdė. Jų tikslas – molio lentelėse pavaizduoti vietovę, iš kur atvyko. Suko galvas, kaip čia molyje Trakų pilį pavaizduoti ar koplytėlę, ežerą ar mišką. Juk kiekvienas kraštas turi kažką, kas tik jam būdinga. „Galvojame, kaip čia stilizuotai viską pavaizduoti“, – sakė jiezniečiai. Su keramikos subtilybėmis svečius supažindino Irma Gurevičienė ir Rita Gegužienė. Tačiau reikia pastebėti, jog atvykusiems gerai sekėsi, vos pamokyti jie tuoj darė patys, o iškilus kokiam klausimui jiems buvo pagelbėjama.
„Bendradarbiaujame visi kaip kumštis“, – sakė Rudaminos tradicinių amatų centro darbuotoja Irma Gurevičienė palydėjusi svečius į Rudaminos biblioteką, kur bibliotekininkė, asociacijos „Laisvalaikio užimtumo klubo“ pirmininkė Dalytė Blažaitienė papasakojo ne tik bibliotekos istoriją, ji detaliai išnarstė Rudaminos herbą, kurį tuoj spalvinti svečiai ant molio plytelių turėjo. „Mes taip sugalvojome, jog jūs mums paliksite dovanų savo darbelius molyje pavaizdavę savo kraštą, o iš mūsų išsivešite dalelę Rudaminos“, – sakė Rudaminos tradicinių amatų centre besidarbuojanti Irma Gurevičienė. Tad netrukus edukacinės savaitės metu atvykstančių svečių rankomis bus pagaminta net 100 tokių lentelių, išdegta ir eksponuojama. Mat Rudaminoje laukiama būrio svečių. Pasirodo, šis projektas yra savotiškas pabandymas, o vėliau Dzūkijos piliakalnių keliu galės keliauti kiekvienas norintis. O kad ne tik ant piliakalnių užlipti norėtųsi, bet ir užsukti ten, kur klesti amatai, puoselėjamos tradicijos, ir dar viską patiems išbandyti, tam atvykstančių laukia įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Reikia pasakyti, jog ir mūsų krašto žmonės buvo išvykę į svečius į Alytų, Prienus, Trakus ir ten pabandė tiems kraštams būdingus amatus. Juk projektas įgyvendinamas Trakų krašto, Prienų rajono savivaldybės, Alytaus rajono savivaldybės, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos (Dzūkijos VVG) vietos veiklos grupių teritorijose. Kiekvienoje teritorijoje atrinkti piliakalniai, šalia kurių esančiuose kaimuose ir miesteliuose organizuojamos įdomios veiklos.
Tad Rudaminoje svečiai ne tik lipdė, bet ir vilną čiupinėjo. Amatininkė Judita Češkevičienė papasakojo apie visą ilgą vilnos kelią nuo avies kirpimo iki raštuotų kojinių, pirštinių. Ji atsivežė net du ratelius, tad verpta, sukti siūlai. O paskui „maudytasi“ muilo putose. „Lipdydami išsitepliojote, o dabar nusiprausite“, – juokavo darbuotojos. Juk užsiėmimas buvo itin malonus: vėlimas. Kiekvienas pasigamino sau savotišką muilo kempinę – paprastą muilo gabalėlį apvėlė spalvota vilna. Dirbti reikėjo daug, bet smagiai. Tarp delnų pamirkant vandenyje trinti muilo gabalėliai, apsukti vilna. O paskui džiaugsmingai nusifotografuota ir išskubėta užkopti ant didingojo Rudaminos piliakalnio, užsukti į puošnią Rudaminos bažnyčią. Ar visiems pavyko užkopti į piliakalnį? Paslaptis… Juk dar ne visi svečiai Rudaminoje pabuvojo – jų laukiama ir šią savaitę.

%d bloggers like this: