Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra

Lazdijų krašto kūrėjai atsiraitę rankoves „barškina puodus“

Dineta Babarskienė

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – tradiciškai. Birželio 7 dieną 12 valandą Lazdijų viešoji biblioteka kviečia visus knygų mylėtojus į ypatingą renginį „Literatūriniai pietūs su Lazdijų krašto kūrėjais“, skirtą Nacionalinės premijos laureatei rašytojai Bitei Vilimaitei. Ir štai bibliotekos darbuotojos, kai tik pakviečia ką į renginį, dažniausiai išgirsta klausimą: o ką valgysime? Kiti gi dar šmaikštesni, sakosi, kad būtinai ateisią ir labai alkani. O kuo jau ten „maitinsimės“, viską pamatysime, sužinosime. Smalsumas bus patenkintas…
Tad visai neatsitiktinai ir Lazdijų viešosios bibliotekos mobilioji biblioteka garsinius vasaros skaitinius po atviru dangumi pradėjo Avižieniuose, kur ketverius metus gyveno ir rašė Nacionalinės premijos laureatė Bitė Vilimaitė. Ir nors lietus lijo, bet žymiosios rašytojos kūryba nuskambėjo ant jos suolelio, kur ji dar gyva būdama taip mėgdavo prisėsti, pailsėti, pagalvoti. Nuo suolelio ji galėdavo matyti savo buto langus. Tiesa, anot vietinių, šiandien bute šeimininkauja jau nauji šeimininkai. Tad lietus, spalvingi skėčiai, Bitės Vilimaitės kūryba ir gitaros garsai…
O paskui jau skubėta į Avižienių biblioteką pas bibliotekininkę Aldoną Maceikienę, kuri maloniai sutiko atvykėlius. Išduosiu paslaptį – Aldonos skaniųjų pyragų buvo! Tad susėsta prie arbatos puodelio Avižienių laisvalaikio salėje, kur sukosi šios salės šeimininkė Daiva Blaževičienė. O jau tada dar skaityta, kalbėtasi, kartu dainuota. Simona Lapaitytė, Ričardas Lapaitis, Aldona Mikalonienė skaitė susirinkusiems, Gintaras Gražulevičius grojo. O jau paskui dalintasi prisiminimais apie garsiąją Bitę Vilimaitę. Vietiniai gyventojai papasakojo, kaip ji mėgo rengtis, kur dažniausiai eidavo pasivaikščioti. Kaimynė sakė, kad Bitė ne itin mėgo draugiją, tačiau ką prisileisdavo artyn, tuomet jau nuoširdžiai išsipasakodavo. „Cepelinų, būdavo, išverdu, paskambinu į duris, ji atidaro, pasiima, suvalgo ir tuščią lėkštelę atiduoda“, – prisiminė kaimynė. Ir apie rašytojos mylimus šunis papasakojo, net kur guli į šunų dausas iškeliavęs jos mylimas augintinis, nurodė. Anot vietinių, rašytoja net paminklą jam norėjo pastatyti, bet negavusi vietinių pritarimo, taip ir nepastatė. Bet kitą augintinį įsigijo, kažkoks žmogelis iš Kučiūnų kartą ją su šuneliu parvežęs, padovanojęs augintinį. Avižienių bibliotekos bibliotekininkė Aldona didžiuojasi išsaugojusi rašytojos rašomąją mašinėlę. Tik kur dingęs Bitės paskutinis kūrinys, kurį ji buvo jau parašiusi, nieks nežino, kad ir kaip suktų galvas vietiniai – neatsiranda. Prisiminimų daug, tad Avižieniuose užsibūta. Garsinių skaitymų sezonas atidarytas ant Bitės Vilimaitės suolelio beskaitant jos noveles.
O jūs nepamirškite užsukti į „Literatūrinius pietus su Lazdijų krašto kūrėjais“, skirtus Nacionalinės premijos laureatei rašytojai Bitei Vilimaitei. Ką jau ten „verda“, „kepa“ Lazdijų krašto kūrėjai, kol kas niekas nežino, bet žinau, kad darbuojasi atsiraitę rankoves. Bus skanu! O po savu stogu visaip patogu!

%d bloggers like this: