Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Politika

Norintieji paramos miškams atkurti turėtų suskubti

V. Jazepčikas atviras: jeigu nebūtų gavęs paramos, jauni medeliai jo miške neoštų. (Nuotrauka www.pixabay.com)

Iki birželio 28 d. dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Parama pasinaudojęs miškininkas Vladas Jazepčikas sako, kad be papildomo finansavimo jo miškas nebūtų sužaliavęs.

Pasodino daugiau nei 5000 medelių
Prieš dvejus metus audra nuniokojo Varėnos r. esantį V. Jazepčiko mišką. Vyras atviras: jeigu nebūtų gavęs paramos, jauni medeliai jo miške neoštų. „Reikėjo atsodinti hektarą miško. Iš viso pasodinau 4500 pušų ir 840 beržų“, – sako miškininkas. Medeliams sodinti jis gavo beveik 2000 Eur paramos.
Pasiteiravus, ar buvo sunku ją gauti, V. Jazepčikas purto galvą – ruošti dokumentus padėjo sūnus.
Tiesa, dabar miškininkas gyvena laukimu – netrukus jaunų medelių atvyks įvertinti aplinkosaugos specialistai ir spręs, ar projektas buvo įgyvendintas tinkamai. „Pušys labai gražios, bet kai kurie beržai neprigijo – juos privalėsiu atsodinti. Viskas dėl klimato – pavasarį, kai sodinau, Varėnoje buvo labai sausa. Dar gerai, kad sodinau balandį, kaip suspėjo kiti miškininkai, nežinau, galbūt laukia rudens“, – svarsto V. Jazepčikas.

Brangiausi – ąžuolai ir bukai
Paramą galima gauti ne tik žalos prevencijai bei atlyginimui, bet ir miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūrai kurti, miškų gaisrų stebėsenai ir pranešimo apie juos įrangos diegimui gerinti. Pasinaudoti parama kviečiami tiek privačių, tiek valstybinių miškų valdytojai.
Pagal priemonės veiklos sritį didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 200 tūkst. Eur, o visu 2014–2020 m. laikotarpiu – 400 tūkst. Eur.
Kai pareiškėjo vykdoma veikla yra miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas arba miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, finansuojama iki 70 proc. visų finansuoti tinkamų lėšų.
Kai vykdoma veikla yra stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas, parama skiriama mokant vienkartinę miško atkūrimo išmoką. Ši išmoka apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo atkuriamų želdinių rūšinės sudėties. Pavyzdžiui, miško atkūrimo išmoka (Eur/ha) už paprastąsias pušis siekia 2070 Eur; už paprastąsias egles – 1848 Eur; už karpotuosius ir plaukuotuosius beržus – 1703 Eur; už juodalksnius – 1706 Eur; už europinius maumedžius – 3088 Eur; už paprastuosius klevus, paprastuosius uosius, kalnines guobas, paprastuosius skirpstus ir paprastąsias vinkšnas – 3723 Eur; už mažalapes liepas – 3792 Eur; už bekočius ir paprastuosius ąžuolus ir paprastuosius bukus – 4206 Eur.

Šįmet – naudingi finansiniai pakeitimai
Minėti įkainiai – didesni negu praėjusiais metais. Siekiant skatinti priemonės veiklos srities populiarumą, buvo atnaujintos jos įgyvendinimo taisyklės. Jose – finansiškai naudingi pakeitimai: padidintos miško atkūrimo išmokos, patvirtinti nauji medžių rūšių įkainiai, vykdant stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklą.
Skaičiuojama, kad paramos gavėjai, vykdantys stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklą, nuo šiol gaus apie 21 proc. didesnę miško atkūrimo išmoką. Žinoma, konkretus išmokos dydis priklausys nuo to, kokiomis želdinių rūšimis bus pasirenkama atkurti nuniokotą mišką.
Norint gauti paramą, reikia surinkti ne mažiau kaip 30 atrankos balų, taip pat pateikti tris skirtingų tiekėjų komercinius pasiūlymus, jei iki paramos paraiškos pateikimo nebuvo atlikti prekių, paslaugų ir darbų pirkimai.
Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: