Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Gamta

Svaiginantis aguonų raudonis ties Gudeliais sustabdo vietinius ir svečius

Dineta Babarskienė

Jau iš tolo akys nukrypsta į skaisčiu aguonų raudoniu nusidažiusius birželio laukus. Žydinčios kai kur tik laukų pakraščiais ar salelėmis, o kai kur iki pat horizonto nusidriekiančia raudona jūra aguonos traukia pravažiuojančiųjų dėmesį.
Prieš akis paveikslas – raudonas aguonų laukas. Tas nenusakomas raudonis patraukia, pribloškia. Mėlynas dangus, tolumoje žaliuojantys medžiai ir kur ne kur dzūkų trobos, raudonas žiedų kilimas – toks vaizdas priverčia sustoti vietinius ir svečius. Ties Gudelių sankryža rikiuojasi automobilių virtinė. Vieni fotografuojasi iš tolo, kiti brenda į lauką. Nežinau, ką mano šio lauko savininkas, bet javų lauke jau takeliai išminti, o norinčių nusifotografuoti aguonų raudonyje nė kiek nemažėja. Pasigirsta džiaugsmingi šūksniai lietuvių, vokiečių, anglų kalbomis.
Neatsispyriau ir aš pasiskinti ir pasidaryti aguonų puokštę, nors žinau, koks trapus ir trumpalaikis šis žavesys. Lapeliai jau kitą dieną nubyrėjo ant mano darbo stalo, bet… taip norėjosi to nenusakomo ryškiaspalvio, aksominių žiedelių grožio. Trumpalaikis šis grožis, tad juo reikia gėrėtis čia ir dabar, neatidėliojant, nieko nelaukiant, šią akimirką. Aguonos žavi, bet ir primena, koks trapus ir trumpas ir mūsų gyvenimas. Gyvenimiška išmintis byloja: viskas laikina. O šiemet dar tokia įspūdinga vasara, leidžianti mėgautis viskuo: gražiu oru, maudynėmis ežeruose, žemuogėmis ir aguonų raudoniu.
Tačiau, pasirodo, aguonos laukams nė kiek nereikalingos. Jos yra ne kas kita kaip piktžolės, galinčios gerokai praretinti kultūras, pakenkti derliui. Pasak specialistų, aguona – ne šiaip koks, o labai gudrus augalas. Jos sėklos savo valandos gali laukti iki 15 metų ir nutaikiusios palankų laiką pasklisti laukuose – žemė nemėgsta tuštumos. Aguonų sėklos moka prisitaikyti prie aplinkos. Ūkininkai laukus nuo šių piktžolių paprastai purškia specialiais chemikalais, tad dažniausiai aguonos sudygsta vietose, kur purkštuvo srovė nesiekia – lauko pakraštyje, pakelėse. Tačiau būna, kad užkariauja visą lauką. Piktžolės su javais konkuruoja dėl maisto medžiagų, vandens, erdvės. Pakalbintas LŪS Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta sakė vakar keliavęs po rajoną, tad ne vienoje vietoje matęs išplitusią aguonų populiaciją. Anot jo, derliaus tokiame lauke jau, ko gero, nebus, o subrandinusios sėklas aguonos kitais metais, tikėtina, dar labiau išplis. „Šis augalas prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Tai piktžolė, kuri suveši lauke. Visai gali būti, kad tokį lauką jau reiks sulėkščiuoti. Ko gero, derliaus joks kombainas „nesuims“, – apie tokius laukus svarstė pirmininkas. Vėliau specialistas patikslino, kad gražusis visus taip traukiantis laukas ties Gudelių sankryža – tai pasėti žieminiai kviečiai. „O kodėl ten taip suvešėjo aguonų populiacija, reikėtų klausti savininko. Tačiau vargu, ar bus derliaus, nes žmonės, grožėdamiesi aguonų žydėjimu, brenda, mindžioja lauką“, – sakė šypsodamasis jis. Ponas Kęstutis dar pastebėjo, jog žmonės sustoja, eina žiūrėti, fotografuojasi, jis baiminasi, kad nebūtų eismo įvykių toje vietoje. „Nesaugu“, – sakė jis.
Laukų aguonos nepatenka į svaigiųjų medžiagų turinčių augalų sąrašą. Tyrimais nustatyta, kad laukuose žydinčios aguonos narkotinių medžiagų neturi. Tad policijos pareigūnai, rengdami akcijas, tikrindami, ar neauginamos aguonos, raudonuosius laukus aplenkia.•

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: