Dzūkų žinios

Jurginai neišėjo iš mados: paveikslas, alėja ir net tortai

Dalintis:

Dineta Babarskienė

Nesuklysiu pasakiusi, jog Stebuliai sekmadienį ne juokais pretendavo tapti jurginų sostine. Paroda „Jurginai Mamulei“ pranoko susirinkusiųjų lūkesčius.
Po šv. Mišių, aukotų už Stebulių kaimą Simno Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje, visi traukė į Stebulius, į Ritos ir Almanto Sabestinų sodybą. „Jurginų paroda „Jurginai Mamulei“ surengta mano a. a. senelės garbei. Šio krašto žinoma gėlininkė, be galo mylėjusi grožį ir gėles, buvo mano senelė Ona Janeckienė, tėčio mama, kuri gyveno nuo mūsų visai netoli, vos už 4 kilometrų, Seimeniškių kaime. Rožės, raganės, kardeliai, jurginai… Tų žiedų grožis dar ir dabar stovi man akyse“, – pasakojo Rita Sabestinienė. Ir visi, kas tik norėjo, atvyko čia su jurginais: savų parodyti, kitų pamatyti, pasidalinti žiniomis ir savo laiku. Eime jurginų alėja, pasidairysime kartu!
Žavūs reginiai pasitiko kiekvieną svečią, apsilankiusį tądien Stebuliuose. Jau nuo kelio į Ritos ir Almanto Sabestinų sodybą vedė jurginų alėja: baltų, raudonų, margų, vienas už kitą gražesnių. Dailiai sumerkti jurginai moliniuose vazonėliuose priminė senųjų sodybų palanges – ant jų molinukai su gėlėmis buvo įprastas vaizdas, dabar jau mielas dekoras, primenantis močiučių namus. Čia tuoj reikėjo vėl stabtelėti, mat paveikslas iš jurginų atėmė žadą. „Ne veltui Ritutė tiek daug jurginų iš manęs parsivežusi“, – grožėjosi „gyvu“ paveikslu ir pati jurginų karalienė iš Marijampolės Danutė Simonaitienė. Pasirodo, jurginai neišeina iš mados. O pastaraisiais metais netgi itin išpopuliarėjo. Gėlių mylėtojai pastebi, kad atsiranda vis daugiau besidominčių šiomis karališkomis gėlėmis – jurginais.

Daugiau nei 100 jurginų žiedų atvežta iš Marijampolės
Spalvingiausi bobų vasaros žiedai – daugelio pamėgtos darželio gėlės. Tačiau kai kuriems šios rudeninės gėlės taip susuka galvą, kad užkariauja ne tik gražiausias sodybų vietas šalia namų, bet ir daržus. Taip atsitiko ir jurginų karaliene tituluojamai Danutei Simonaitienei iš Marijampolės.
Po tarptautinės parodos Kaune dar nenuvyto? „Naujų priskyniau, daugiau nei 100 veislių atvežiau į Stebulius“, – sakė šypsodamasi Danutė prisipažindama, kad tarptautinė jurginų paroda Kaune jai buvo sėkminga. Lietuvos jurginų karaliene tituluojama Danutė Simonaitienė prisipažino, jog dabar jos 15 arų sklype jau gerokai daugiau nei 1500 jurginų veislių. Stebuliuose savo kerus margaspalviai jurginai skleidė sumerkti įvairiausiose vazose. „Dabar jau turiu silpnybę ir vazoms, pamatau ir perku“, – prisipažįsta Danutė. Jurginų daug: nuo įspūdingo dydžio žiedų iki mažučių spurgelių arba tokių, į kuriuos žiūrint iškart nė nepasakysi, jog tai jurginas, labiau primena leliją ar chrizantemas. Nei Danutės, nei daugumos auginančiųjų jurginus negąsdina ir tai, kad juos reikia iškasti rudenį, pasirodo, tai dar geriau. Kitą pavasarį galima susodinti augalus kita tvarka, kad išryškėtų spalvų kontrastai, matytųsi veislių ir žiedų įvairovė. „Aš kasu, vyras, aišku, padeda, paskui gerai išdžioviname, sudedame į maišelius ir į lentynas“, – pasakoja jurginų augintoja. Tada, anot Danutės, jie, saugiai peržiemoję, nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens vėl džiugins gausiais įvairiaspalviais žiedais. Visus rūpesčius, kantrų darbą – viską atperka akis ir sielą džiuginančios jurginų spalvos. Anot Danutės, kuriant floristines kompozicijas iš jurginų, vėlgi įkvepia beveik neišsemiamos galimybės: jų galima rasti įvairiausių žiedų atspalvių ir formų: nuo smulkių iki labai didelių, nuo apvalių iki plokščių. „Šie didžiuliai žiedai labai gerai ant koto laikosi, nesigąsdinkite, drąsiai sodinkite, tikrai nenulūš, o štai mažyčiai jurginai: spurgeliai. Namuose dar mažesnių turiu“, – rodo savo pasididžiavimus jurginų augintoja. O kur tas jurginas Jūsų pavadintas „Dzin“? „Aš juos pasodinau nelabai geroje vietoje, nuošaly, mat prastai augo, bet štai ėmė ir sužydėjo, ir dar taip gražiai, tarsi man sakydami, kad jiems dzin, kur augti, vis tiek gražiai žydės. Tad ir pavadinau šiuos jurginus „Dzin“. Dabar juos noriai įsigyja žmonės. Tų „Dzin“ nori turėti savo darželiuose“, – juokiasi pasakodama Danutė.
Besigrožintys gėlėmis renginio dalyviai turėjo progą susipažinti ir su savojo krašto jurginų augintojais.

Jurginą karalių išrinko vyrai
O kad mūsų krašto jurginų augintojos nė kiek nenusileidžia jurginų karalienei Danutei Simonaitienei, išgirdau iš jos pačios lūpų, mat ji čia atrado tokių jurginų, kurių neturi, nors, kaip pati prisipažino, turinti net kvepiančių jurginų, kurie itin reti. „Saugokite senąsias jurginų veisles, dar mūsų močiučių palikimą“, – sakė ji įteikdama dovaną sesėms Linai Marcinkevičienei ir Levai Žagarinskienei už senųjų jurginų veislių žiedus parodoje. Augalėliai, kokių dar neturi gėlių mylėtojos, buvo dovanoti ponios Daunutės Simonaitienės visoms parodos dalyvėms: Ginai Ramanauskienei, Daivai Jarmalienei, Vilijai Kuckailienei, Bronei Jušinskienei, Stasei Blažauskienei, Levai Žagarinskienei ir Linai Marcinkevičienei, Rasai Amboltienei, Auksei Cibulskaitei, Linai Margelienei. Ponia Lina Margelienė prisipažino turinti mamą, kuri nepaprastai myli gėles, ji net pradėjo organizuoti Jurginų šventę, kuri „išėjo“ už kiemo ribų ir tapo Žeimelio seniūnijos švente, o praeitais metais ir Ritos Sabestinienės jurginai buvo tarp nugalėtojų ir grįžo su dovanomis. O ir pati ponia Lina sakėsi, jog savo sodyboje turinti per 20 veislių jurginų, kerų pasodinanti apie pusantro šimto: į vagą kaip bulves. Tądien visos jurginų augintojos ir mylėtojos buvo pagerbtos Danutės dovanomis – augalais, moterys paskatintos ir toliau puoselėti bei puošti savą kraštą karališkomis gėlėmis – jurginais, džiuginti akį įvairiomis šių gėlių veislėmis.
Žiedus išskleidusių jurginų spalvose paskendo visa Sabestinų sodyba. Tikra Jurginų karalija, kurioje išrinktas jurginas karalius. Stebuliuose jurginą karalių rinko… vyrai. Buvo nelengva… Bet… Jie labai stengėsi… Zita ir Gediminas Aleškevičiai iš Alytaus nė nesitikėjo, jog jų atsivežtas vienas iš jurginų taps jurginų karaliumi. O ir atkeliavo jurginų karalius į Stebulius visai ne karališkai, o paprastame plastmasiniame kibire. „Kad tik nenuvystų“, – tarstelėjo ponia Zita.

Rožių namuose – jurginų tortai
Rožių namai skendėjo jurginų karalijoje… O ten viduje tarp gausybės gardumynų tortai su jurginais: saldus – su špinatais, puoštas jurgino žiedu, kitas gi su dešryte, pasidabinęs raudonais jurginų žiedais. Gerta kava, arbata, ragauti gardumynai ir šnekučiuotasi: kas Rožių namuose, kas jaukioje pavėsinėje tarp žiedų surado sau mielą pašnekovą ar seniai nematytą bičiulį. „Čia nėra paniurusių ar surūgusių. Stebulių ateities bendruomenė buria visus, juolab, kad jurginai tokie gražūs, kad atsispirti jų grožiui neįmanoma“, – prisipažino šio renginio sumanytoja, organizatorė Rita Sabestinienė dėkodama ištikimosioms savo pagalbininkėms jau, anot pačios Ritos, nuolatinėms, o šįkart labai pagelbėjusioms, ir Linai Margelienei bei Rūtai Margelytei. Ir eilės Linutės Marcinkevičienės savam kraštui tarp liepsnojančių jurginų iki graudulio sujaudino. Jurginai ir eilės, pasirodo, puiki dermė.
Buvo galima įsigyti augalų, užsisakyti jurginų, o ir pati Rita Sabestinienė sakėsi, jei kas užsinorės kurio nors iš jos sodyboje augančių augalų, dovanosianti. Renginio metu augintojos dalijosi savais gėlių auginimo rūpesčiais ir džiaugsmais, džiugesys ir puikios emocijos tvyrojo viso renginio metu.
Stebulių ateities bendruomenė kvietė visus pasižiūrėti parodos, net tuos, kurie atsitiktinai vyko pro šalį. „Tokiu grožiu reikia dalintis“, – sakė šio neeilinio renginio iniciatorė Rita Sabestinienė. Ir Mamulė iš Dangaus, ko gero, stebėjo ir džiaugėsi ne tik jurginais, kuriuos taip mylėjusi, ne tik daržus, bet ir gėles sodinusi, džiaugiasi ji ir žmonėmis, mylinčiais savą kraštą ir jurginus. Džiaugiasi ji jau iš Dangaus… Šiandien jai būtų 98.
Nors šventė baigėsi, tačiau paskubėkite, važiuodami pro šalį stabtelėkite, gal dar kažką ir jūs pamatysite, dar nenuvyto jurginai, vėliau jau apie šias nuostabias rudens gėles liks tik malonūs prisiminimai, įamžinti fotografijose ir gėlininkų atmintyje.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: