Dineta Aukščiūnaitė
Atrodo, knygų ne tiek ir daug, susidėtum į kiek didesnę kuprinę, ko gero, tilptų, bet jų vertė kalba pati už save. „Na, šios knygos vertos daugiau nei dvidešimt tūkstančių eurų, gal kokie dvidešimt penki tūkstančiai“, – tarstelėjo knygrišys Rimas Supranavičius.
O tądien šias knygas palaikyti rankose, paliesti galėjo kiekvienas, atėjęs į konferenciją „Apie knygas ir knygrišystę“, Lazdijų viešojoje bibliotekoje surengtą Europos paveldo dienoms paminėti. Knygrišystės darbų paroda išties abejingų nepaliko… Knygos netgi uostytos, mat kvapas jų išties vis kitoks. VIII–XVII a. įrištų istorinių rekonstrukcijų paroda įspūdinga. Pirmasis egzempliorius atspindi knygos vidinę struktūrą, atskirų knygos elementų tvirtinimą (tai, ko nematome „aprengę“ knygą). Antrasis – visiškai įrišta ir papuošta knyga – atspindi viršelio ir segtuvų konstrukciją, medžiagiškumą bei puošybos stilistiką. Anot knygrišio R. Supranavičiaus, tai itin reti, vienetiniai, unikalūs egzemplioriai, kurie paprastai eksponuojami tik uždarose stiklo vitrinose. Tądien buvo išskirtinė galimybė jas liesti, vartyti ir net uostyti knygas sumanė konferencijos dalyvės. R. Supranavičius, atsakingas už šiuos eksponatus, pripažino, jog jų praktiškai niekur nepaliekantis eksponuoti ilgesniam laikui, tačiau parodyti visada gali. Anot jo, ši „paroda sustiprina paskaitų suvokimą, stipriai prisideda prie bibliotekininkų kompetencijų kėlimo, visuomenei padeda suvokti knygą kaip struktūrinį ir kultūrinį elementą.“
Konferencija „Apie knygas ir knygrišystę“ žadėjo būti įdomi. Juk knygrišystės amatas yra išskirtinis. „Mūsų ne tiek ir daug visame pasaulyje“, – patvirtino ir pats knygrišys Rimas Supranavičius.
Knygų įrišimo tradicija gana sena Lietuvoje, o šio amato ištakos Veisiejuose siekia IV–V a. Konferencijos „Apie knygas ir knygrišystę“ tikslas: supažindinti su Lazdijų rajono kultūros paveldo dalimi – knygrišyste.
Į konferenciją atvykęs kraštietis, Vilniaus universiteto knygrišys-restauratorius, įmonės Vilniaus knygrišių gildijos vadovas Rimas Supranavičius ir meistras Sigitas Tamulis Lazdijų viešojoje bibliotekoje skaitė savo pranešimus apie istorinę knygos struktūros raidą IV–XVII a., taip pat apie valstybingumo simbolius XVI–XVIII a. LDK bei apie šiuolaikinę Lietuvos knygrišystę, LDK istorinio paveldo tęstinumą europiniame kontekste.
Deja, kas neatėjo į konferenciją, prarado unikalią progą bent jau rankose palaikyti, kaip mūsuose sakoma, pačiupinėti itin retas knygas, kurių vertė priverčia šūktelti: oho!