Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Politikų ir politinių partijų populiarumo reitingai rugsėjo mėnesį

Adomo Žilinsko piešinys.

Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 21 dieną, dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo pateikti bendrovės „Vilmorus“ rugsėjo 6–14 dienomis atliktos apklausos rezultatai, kuriuose atsispindi politikų ir politinių partijų populiarumo reitingai. Kadangi ankstesni šios bendrovės atliktos apklausos rezultatai buvo pateikti tik liepos mėnesį, gerai matyti įvykę pokyčiai Lietuvos politinėje scenoje per du mėnesius.
Atsakydami į klausimą, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams, respondentai pirmą vietą skyrė aiškiai pirmaujančiam prezidentui G. Nausėdai. Už jį pasisakė 23,6 procento apklaustųjų (prieš du mėnesius tokių buvo 17,9 procento). Antroje vietoje liko premjeras S. Skvernelis, kurio populiarumas per du mėnesius nepakito – 8,6 procento. Trečią vietą užėmė V. Uspaskichas – 3,9 procento. Jo populiarumas yra praktiškai toks pat kaip R. Karbauskio, G. Landsbergio ir V. Matijošaičio – pastarieji trys politikai surinko po 3,8 procento respondentų balsų.
Apklaustiesiems taip pat buvo užduotas klausimas: palankiai ar nepalankiai vertinate šiuos Lietuvos visuomenės veikėjus? Primoje vietoje ryškiai spindi prezidento G. Nausėdos saulė ir kuo toliau, tuo ryškiau. Jeigu liepos mėnesio „Vilmorus“ apklausoje jį palankiai įvertino 73,7 procento apklaustųjų, tai dabar tokių yra jau beveik 80 procentų. Nors tai ir labai daug, bet tai dar toli gražu nėra rekordas. Pirmosios D. Grybauskaitės kadencijos pradžioje jos reitingas buvo priartėjęs prie 90 procentų. Panašu, kad prezidentas gali ne tik priartėti prie jo, bet gal net ir pralenkti. Tai visų pirma lemia apgalvotas ir santūrus jo elgesys. Kalba ramiai, nesikarščiuodamas, pateikdamas daug faktų, tad piliečiams toks prezidento elgesys patinka. G. Nausėda ir veikia taip, kaip kalba – jo veiksmuose neįžvelgsi skubėjimo, blaškymosi ar chaoso. Piliečiai stebėdami Lietuvos politiką pakankamai prisižiūri neigiamų ir nesektinų pavyzdžių, tad prezidentas jiems atrodo kaip pavyzdys, kuriuo tikrai verta sekti ir juo neveltui žavimasi.
Antroje vietoje atsidūrusį V. Matijošaitį palankiai vertina 51,8 procento rinkėjų, nors per du mėnesius jo populiarumas nukrito beveik trimis procentais. Į trečią vietą smagiai šoktelėjo premjeras S. Skvernelis. Tik per du mėnesius jo populiarumas išaugo beveik devyniais procentais – nuo 42,4 liepą iki 51 procento rugsėjį. Premjerui tai yra labai geras rezultatas. Juk jis atsakingas už įvairių konkrečių sprendimų vykdymą ir toli gražu ne visuomet populiarių. Kas lėmė tokį populiarumo šuolį? Visų pirma pasikeitusi premjero retorika – kalba ne taip karštakošiškai, vengia aštrių pasisakymų, o tai žmonėms žymiai labiau patinka negu blaškymasis ir skubėjimas. Populiarumo premjerui pridėjo ir jo elgesys po to, kai jis paskelbė sergąs kraujo vėžiu. Nepaisydamas varginančių ir nemalonių procedūrų jis eina į darbą ir yra gana aktyvus ir produktyvus.
Bendrovė „Vilmorus“ respondentams taip pat uždavė klausimą: už kurią partiją balsuotumėte rinkimuose į Seimą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį. Atsakymai į šį klausimą itin įdomūs, nes beveik po metų ir vyks rinkimai į Seimą, tad laukti liko visai nedaug.
Pirmas dvi vietas partijų rikiuotėje žengdami koja kojon dalijasi valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir opozicijoje dirbanti Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai. Skirtumas tarp jų tik pora dešimtųjų, tad į jį galima nekreipti dėmesio. Tik verta pažymėti, kad per du mėnesius konservatorių reitingas nuo 15,5 smuktelėjo iki 14,4 procento, o „žaliųjų valstiečių“ išaugo nuo 12,2 iki 14,6. Panaši tendencija turėtų laikytis iki kitų metų rudens. Tad, ko gero, viską lems tai, su kuria politine jėga valstiečiai ir konservatoriai sudarys valdančiąją koaliciją. Trečioje reitingų vietoje atsidūrė socialdemokratų partija, kurios populiarumas per du mėnesius ūgtelėjo nedaug – nuo 7,1 iki 8,4 procento. Panašu, kad po kitų metų Seimo rinkimų socdemai taps svarbiu žaidėju siekiant sudaryti valdančiąją koaliciją.
Jeigu būsimuose Seimo rinkimuose nugalės konservatoriai, jie socdemams gali pasiūlyti sudaryti valdančiąją daugumą. Dabar šios partijos kartu dirba opozicijoje, tad kodėl kartu nedirbti ir valdžioje. Reikėtų dar ir trečio stipraus partnerio. Juo galėtų tapti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, bet jis tik su 3,2 procento kepurnėjasi reitingų dugne. Gal naujoji liberalų pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen truktels šią jėgą į viršų?
Po pagrindinių trijų partijų ketvirta žengia Darbo partija, už kurią pasiryžę balsuoti 7,3 procento respondentų. Per du mėnesius šios politinės jėgos populiarumas sumažėjo nedaug. Per šį laikotarpį nuo 5,7 iki 4,4 procento sumažėjo „Tvarkos ir teisngumo“ populiarumas. Ši partija balansuoja ant nepatekimo į Seimą ribos. Neseniai Seime iširo to paties pavadinimo frakcija. Tad panašu, kad dabar šios partijos nariams ne kitų metų rinkimai į Seimą galvoje. Dabar greičiau jiems rūpi šios partijos išlikimas Lietuvos politinėje padangėje.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: