Šiuo metu yra bene pats bjauriausias laikotarpis per ištisus metus: vėsu, pilka, trumpos dienos, anksti temsta. O jeigu dar prisimeni vasarą, kai deginaisi paplūdimyje ar plaukiojai po šiltą ežero vandenį, tai nuotaika visai sugenda ir atsiranda tikrai rimtų priežasčių būti nepatenkintam ir pradėti bambėti ir skųstis gyvenimu. Tik lieka viltis, kad ateis balta žiema ir niūrią dabartinę nuotaiką pakeis kiek šviesesnė būtis. Po žiemos, žiūrėk, pavasaris, o tuomet jau ir apie vasarą pagalvoti galima.
Na, bet gal užteks skųstis gamtinėmis sąlygomis, nes mes turime keturis metų laikus, o tokia įvairovė visai neprastas malonumas. Žinoma, negalime lygintis su kokia nors Ispanija, Italija ar Graikija. Paimkime italus, atrodo, kas jau kas, bet jie tai tikrai neturi priežasčių bambėti ir skųstis prastu gyvenimu, nes Italijoje geras klimatas, graži gamta, puikus maistas, nuostabus vynas, ekonomika išsivysčiusi žymiai geriau nei Lietuvoje, be to, italai nepatyrė pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos. Pasirodo, Italijoje bambama dar labiau nei Lietuvoje. Galima spėti, kad besiskundžiančių gyvenimu nemažai ir Ispanijoje ar Graikijoje.
Pasirėmus aukščiau išdėstytais pavyzdžiais aiškiai matyti, kad visomis prasmėmis žymiai geriau nei mes gyvenančios Europos tautos gyvenimu skundžiasi ne mažiau nei mes. Niekas nepasiginčys, kad išsivysčiusios Vakarų Europos valstybės už mus žymiai geriau gyvena ir ekonomine bei materialine prasme. Tad kur čia šuo pakastas? Vis dėlto materialinė gerovė ir sėkminga karjera gyvenime nėra lygu laimė. Jeigu tarp materialinės gerovės ir sėkmingos karjeros ir laimės būtų galima padėti lygybės ženklą, tuomet Lietuvoje būtų žymiai daugiau laimingų žmonių.
Žinoma, pinigai gyvenime yra svarbūs bent jau tiek, kad nors minimaliai užtikrintų elementarius poreikius: leistų prasimaitinti, apsirengti, susimokėti mokesčius. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau supranta, kad laimė slypi paprastuose dalykuose arba mokėjime mažais dalykais džiaugtis. Iš tikrųjų daugelis patvirtins, kad satisfakcija gyvenimu auga bėgant metams.
Paradoksas, bet labiausiai Lietuvą keikia ir gyvenimu joje skundžiasi ne kas nors kitas, o patys lietuviai. Niekas neneigia, kad priežasčių tam yra nemažai, bet vėlgi ar negalime pasakyti, kad nemažai yra priežasčių ir džiaugtis gyvenimu Lietuvoje. Vien tik beveik prieš dvidešimt penkerius metus iškovota laisvė ir nepriklausomybė ką reiškia. Juk galėjo viskas pasibaigti žymiai blogiau, jeigu būtume pasilikę Kremliaus globoj. Tuomet apie dabartinį išsivystymo lygį negalėtume nė svajoti.
Žinoma, dar egzistuoja taip vadinamos dvi Lietuvos: didieji miestai ir provincija, bet mūsų šalis tokia maža, kad apie provinciją galime kalbėti su tam tikromis išlygomis. Miestuose didesnės galimybės: daugiau darbo ir didesni atlyginimai, įvairesnis ir turtingesnis kultūrinis gyvenimas, bet provincijoje mažiau streso, nes lėtesnis gyvenimo tempas, mažesnės išlaidos ir švaresnis oras.
Nors lietuvių tauta vis dar mėgsta pabambėti ir skųstis prastu gyvenimu, bet teigti, kad mūsų šalyje bėgant metams gyvename vis blogiau, tikrai negalime. Tai rodo ir įvairios apklausos, kuriose žmonės teigia esantys vis ramesni dėl rytdienos ir labiau patenkinti gyvenimu.