Dzūkų žinios

Lazdijų moksleiviai – vieni iš brangiausiai kainuojančių valstybei

Dalintis:
Asociatyvi nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta švietimo sistemos analizė pateikė skandalingų faktų, verčiančių kuo skubiau spręsti susidariusią situaciją. Kai kuriuose rajonuose pedagogų yra dukart daugiau nei realiai reikia, o kai kurių rajonų moksleivių išlaikymas valstybei kainuoja neadekvačiai dideles pinigų sumas.

Mokytojų – per daug
Pagal vienam mokiniui tenkančias lėšas (aplinkos išlaikymui ir mokymo krepšeliui) Lazdijų rajonas yra tarp brangiausiųjų. Vienas mokinys Lazdijų rajone valstybei kainuoja 3233 eurus per metus.
Švietimo sistemos disproporcijos kelia didelį susirūpinimą ir švietimo bendruomenei, ir Vyriausybei.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apskaičiavo, jog per 19 metų Lietuvoje beveik perpus sumažėjo mokinių skaičius – nuo 603 tūkst. 2000-aisiais iki 326 tūkst. 2018 m.
Kaip rašo „Verslo žinios“, vienam mokytojui teko apie 11 mokinių. Europos Sąjungos vidurkis – 15 mokinių. Visu ir didesniu krūviu dirba trečdalis mokytojų, kurių dabar priskaičiuojama 28,5 tūkst. Dabar vienam mokytojui tenka per mėnesį apie 1,052 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo. Jei mokytojų skaičius būtų sumažintas iki 20 tūkst., jų darbo užmokestis pasiektų 1,500 Eur.
Buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės skaičiavimu, Lietuvoje yra 6 000 mokytojų per daug, o eksministrės Audronės Pitrėnienės skaičiavimu, mokytojų yra 10 000 daugiau nei reikia.

Lazdijų moksleiviai – labai brangūs
Vienam mokiniui tenkančios lėšos (aplinkos išlaikymui ir mokymo krepšeliui) visose savivaldybėse labai skirtingos. Išskirtinė situacija Neringoje, kur vieno mokinio išlaikymas per metus kainavo 7,483 Eur. Brangiausiai kainuoja moksleiviai Pakruojo rajone (3,442 Eur), Šakių, Panevėžio ir Lazdijų (3,233 Eur) rajonuose.
Mažiausiai lėšų skiriama visų penkių didžiųjų miestų (išskyrus Vilnių) bei Plungės ir Kretingos rajonų moksleivių išlaikymui.
Daugumoje šalies mokyklų vienam mokiniui tenka 10–15 kv. m bendrojo ploto, tačiau beveik pusšimtyje šalies bendrojo ugdymo įstaigų vienam mokiniui tenka nuo 50 iki 500 kv. m bendrojo ploto.
Ekspertų teigimu, jei tos mokyklos, kurios gauna daugiau lėšų, rodytų gerus rezultatus, tada toks išlaidavimas pasiteisintų.
Valstybės kontrolė konstatuoja, kad mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių rezultatai žemi ne tik ES, bet ir Lietuvos mastu.
Mokyklų tinklą savo teritorijoje tvarko savivaldybės pagal Vyriausybės tvirtinamas mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, taip pat atsižvelgdamos į vietos bendruomenės poreikius, šeimų interesus.
Ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, nebūtina uždarinėti mažąsias mokyklas regionuose, jas galima sujungti su aukštesnės pakopos mokykla toje pačioje vietovėje.

„Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: