Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Keikdami konservatorius valstiečiai bando burti savo rinkėjus

Adomo Žilinsko piešinys.

Pastaruoju metu gyvename tokios politinės kultūros ir politikų elgesio laikais, kad apie tai galima pasakyti, jog politinė kultūra krito iki pat grindjuostės ir kristi žemiau paprasčiausiai nebėra kur. Kova tarp skirtingų partijų ir politikų yra normalus ir net kasdienis dalykas, bet politinės diskusijos turi išlaikyti mandagų toną, nes vis dėlto politikai juk nėra kažkokie kaimo liurbiai, susirinkę į „mordaboikę“ aiškintis savo santykių.
Deja, pastaruoju metu klausant politikų žodžių apie savo oponentus iš nuostabos tenka kraipyti galvą, gūžčioti pečiais ir skėsčioti rankomis. Niekas nepaneigs, kad pagrindiniai valdančiųjų valstiečių kritikai yra opozicijoje esantys konservatoriai. Pastarieji nepraleidžia nė menkiausios progos įgelti valstiečiams ir juos pakritikuoti, ir tai yra visiškai normalu, nes demokratinėje respublikoje būtent toks ir yra opozicijos vaidmuo. Bet valstiečių politikai, tokie, kaip premjeras S. Skvernelis ir jų vadas R. Karbauskis, atsakydami į konservatorių kritiką gerokai perlenkia lazdą ir savo retorika dešiniųjų atžvilgiu peržengia visas padorumo ribas. Valstiečiams tai yra normalu, nes jie tikrai nėra intelektualų ir aukštos vidinės kultūros žmonių politinė jėga.
Pastarąjį teiginį akivaizdžiai patvirtino dar pernai tarpušvenčiu nuaidėjęs žodžių mūšis tarp valstiečių ir konservatorių. O kas valdantiesiems tebelieka, jeigu jie nebeturi aiškios priešrinkiminės taktikos? Todėl valstiečiai elgiasi desperatiškai ir sąmoningai provokuoja konfliktą, kuris priverstų visus apie juos daugiau kalbėti. Aršiai kibdami konservatoriams į atlapus valstiečiai bando ne tik išsaugoti, bet ir mobilizuoti savo rinkėjus. Valstiečiams pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose užtikrinę kairieji rinkėjai ima blaškytis, bet nereikia pamiršti, kad būtent šie rinkėjai tiesiog nekenčia konservatorių, todėl valstiečiai ir neriasi iš kailio norėdami parodyti, kad yra labiausiai antikonservatoriškai nusiteikusi politinė jėga.
Politinė liepsna kaitriai tvokstelėjo tuomet, kai S. Skvernelis portale tv3.lt konservatorius pavadino antivalstybine partija: „Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“. Po šito pasisakymo premjero atsiprašymo pareikalavo konservatorių vadas G. Landsbergis. Bet atsiprašyti prikalbėjus niekų ne S. Skvernelio stilius. Dar daugiau, vietoj atsiprašymo konservatoriai sulaukė dar vieno aršaus išpuolio. Šį kartą lyg pitbulis konservatorius puolė R. Karbauskis. Jis paragino visuomenę pažvelgti į sprendimus, kurie buvo priimti konservatorių šiems būnant valdžioje: „Jie praskolino, plėšė, nes daugiau nieko kito nemoka“. Gyvojo klasiko žodžiais norėtųsi paklausti, kiek reikia išgerti, kad taip kalbėtum? Na, ponas Ramūnas negeria ne tik alkoholinių gėrimų, bet ir kavos. Tiesa, jisai rūko taikos pypkę vienas prezidentūroje. Tik labai įdomu, kas būna pypkėje, jeigu kalba tokias nesąmones? Kaip S. Skvernelis ir R. Karbauskis nesuvokia, kad jeigu ne dešiniųjų pažiūrų politikai, veikėjai ir patriotai, Lietuva ne tik būtų neatgavusi nepriklausomybės, nesulaukusi atkurtos nepriklausomybės trisdešimtmečio, bet ir toliau gyventų broliškoje sąjungoje ir tebebūtų lygi tarp skurdžių. Įsivažiavęs R. Karbauskis negali nustoti ir kliedi toliau: „Jaunieji konservatoriai yra beviltiški. Neįsivaizduoju, kas būtų su valstybe, jei šitie jaunieji liberalai, kurie vadina save konservatoriais, kada nors paimtų valdžią. Neįsivaizduoju katastrofos lygio. Aišku, būtų baisiau nei kai valdė A. Kubilius. Jie bent kažkokią moralę turėjo, o šitie nieko neturi. <…> Vienintelis motyvas, kodėl esu politikoje, kad šie žmonės neateitų į valdžią. Jeigu jie ateis, negaliu įsivaizduoti katastrofos masto. Net bijau pagalvoti, kas būtų, jei jie imtų valdyti“.
Skaitant tokius skiedalus neapleidžia įspūdis – kiek žmonės turi nekęsti Lietuvos valstybės, jai laisvę ir nepriklausomybę iškovojusių žmonių ir mūsų šalies patriotų. Taip, R. Karbauskiui nepriklausomybė nebuvo būtinybė ir svajonė, nes jo tėvas buvo kolchozo pirmininkas, ir ponas Ramūnas esant sovietinei santvarkai ir toliau būtų puikiai gyvenęs. Tik nepriklausomybės dėka jis tapo milijonieriumi ir galėjo iš savo verslo susikrauti turtus, o nepriklausomybė be dešiniųjų pažiūrų politikų ir žmonių tikrai būtų neiškovota.
Šiuos paistalus buvęs premjeras ir dabartinis europarlamentaras A. Kubilius pavadino neišvengiamai artėjančio valstiečių pralaimėjimo Seimo rinkimuose signalu: „Man apgailėtinai atrodo tiek S. Skvernelio, tiek R. Karbauskio pareiškimai. Aš vertinu tai kaip visiškos desperacijos išraišką. Žmonės, jaučiantys, kad artėja jų politinė pabaiga, paprastai šitaip pradeda kalbėti. Kaip galima komentuoti kalbas, kurios savo išraiška yra žemiau net kažkokio kaimo turgaus lygmens“.
Viena yra aišku, kad valstiečių nuo neišvengiamo kracho šių metų Seimo rinkimuose neišgelbės jokie keiksmai konservatorių atžvilgiu ir tik dar labiau apnuogins šios politinės jėgos bejėgį, apgailėtiną ir niūrų veidą.

1 COMMENTS

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: