Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Politika

Lazdijų valdžia apsijuokė prieš visą Lietuvą

Garsus politologas D. Jastramskis: „Tokia praktika kaip Lazdijuose veda į demokratijos eroziją“

Skandalinga istorija, kai Lazdijų rajono merė savivaldybės įstaigoms neleido pasirinkti, kurį rajono laikraštį prenumeruoti, bet rekomendavo rinktis „Lazdijų žvaigždę“, tuo sumindydama laisvos spaudos ir demokratijos principus, nuskambėjo ne tik rajone, apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje. Šiai išskirtinei situacijai buvo skirta speciali Lietuvos radijo laida, kuri klausomiausiu laiku transliuota gruodžio 20 dieną.
Apie skandalą ir demokratijos laidotuves Lazdijų rajone išgirdo šimtai tūkstančių klausytojų visoje Lietuvoje.

A. Miškinienė į skambučius nereagavo
Pateikiame „Dzūkų žinių“ skaitytojams šios laidos tekstinį variantą. Laidą vedė žurnalistė Madona Lučkaitė.
Žurnalistė: Lazdijų rajono valdžia kitais metais siūlo prenumeruoti vieną iš dviejų rajono laikraščių ir rinktis ne „Dzūkų žinias“, kurios merę vis pakritikuoja, o kitą laikraštį – „Lazdijų žvaigždė“, kuri merės paprastai nekritikuoja. Lazdijų savivaldybės merė Ausma Miškinienė šiandien nereagavo į mūsų skambučius. Tuo metu „Dzūkijos televizijai“ Ausma Miškinienė pripažįsta, kad rekomendacijos savivaldybės įmonėms rašytos buvo ir rekomenduota rinktis vieną laikraštį.
Ausma Miškinienė: Tokio nurodymo prenumeruoti vieną ar kitą nebuvo, administracijoje diskutuodami priėmėme sprendimą peržiūrėti visą spaudą, ką prenumeruoja iš mūsų mokėtojų pinigų išlaikomos įstaigos. Ir mes matome, kad prenumeratoms išleidžiamas pinigų kiekis tikrai yra didelis. Per metus apie 9 tūkst. eurų praeitiems metams, spaudai tai yra tikrai daug, mes galime taupyti. Administracija dėliodama ir skaičiuodama tikrai parašė Dokumentų valdymo skyriaus vedėjai rinktis vieną. Kadangi renkamės vieną, tai pagal tiražą, ir rekomendacijos įstaigoms rinktis vieną. Kiekvienas vadovas priima sprendimą. Ir yra atsakingas už tą sprendimą. Tai bet kuriuo atveju, jei yra asignavimai, sprendžiama, kaip juos naudoti. Ir vadovai turi teisę nuspręsti. Pabrėžiu, kad visose bibliotekose bus užprenumeruoti visi laikraščiai, dėl mokyklų prenumeratos sprendžia įstaigų vadovai. Jie pasirinks, ką prenumeruoti. Bet mes kaip lyderiai, kaip rajono vadovai sakome argumentus. Skaičiavimai tikrai yra ekonominiai, ir mes atsisakome ne tik vieno rajoninio laikraščio, mes atsisakome regioninių laikraščių ir nacionalinių laikraščių. Lazdijų rajono biudžetinės įstaigos, mano manymu, tikrai turi skirti laiko pažinimui tiek pasaulio, tiek kas vyksta aplink arti, bet mes turime puikų bibliotekų tinklą ir jame visą eilę rajono ir regiono žiniasklaidos. Kviečiu ten eiti visus ir skaityti.
Žurnalistė: Tai buvo merės pasisakymas per „Dzūkijos televiziją“. Į laidos „Lietuvos diena“ redaktoriaus skambučius merė Ausma Miškinienė neatsakinėjo.

Merei prieštarauti neišdrįs
Žurnalistė: Lazdijų rajono laikraščio „Dzūkų žinios“ redakcijos apžvalgininkas Algimantas Mikelionis. Pone Mikelioni, kodėl Lazdijų rajono savivaldybės vadovai nenori, kad savivaldybės įstaigos skaitytų „Dzūkų žinias“, ką jūs ten taip grėsmingai rašote?
A. Mikelionis: Rašome apie tai, kas yra blogai, apie kai kuriuos valdžios sprendimus, tą viešiname ir iškart pajutome, kad valdžia mūsų nemėgsta. Nenori kritinių straipsnių, nori, kad būtų viena nuomonė, viena tiesa, ir nemėgsta mūsų dėl aštrių publikacijų.
Žurnalistė: Įdomu tai, kad šis laiškas buvo antrasis, kurį merė išsiuntė įstaigų ir organizacijų vadovams. Pirmajame laiške merė klausė, kokius laikraščius ketina prenumeruoti savivaldybės įstaigos. Ar tai teisybė?
A. Mikelionis: Taip, buvo lapkričio mėnesį raštas savivaldybės įstaigoms, kuriame buvo klausiama, kokius laikraščius planuoja prenumeruoti. Beveik kiekviena savivaldybei pavaldi įstaiga prenumeravo ir „Dzūkų žinias“. O dabar į mūsų rankas pateko raštas, kuriame rekomenduojama, bet žinote, ką reiškia, kai merė rekomenduoja, pabandyk nepaklausyti, prenumeruoti tik „Lazdijų žvaigždę“. Tą laikraštį, kuriame valdžia už mokesčių mokėtojų pinigus savo nuomonę reiškia, rodo save iš gražiosios paradinės pusės, todėl rekomendavo „Lazdijų žvaigždę“, duodama suprasti, kad „Dzūkų žinių“ nerekomenduojama prenumeruoti.
Žurnalistė: O, jūsų nuomone, ar įstaigų vadovai išdrįs užsisakyti „Dzūkų žinias“, jei bus kontroliuojami savivaldybės?
A. Mikelionis: Manau, kad ne.
Žurnalistė: Baiminasi, kad gali netekti postų?
A. Mikelionis: Ne tik postų. Nuo pat pradžių prie naujosios merės įsivyravo diktatūra, kad kitokia nuomonė yra nepageidaujama ir neišklausoma, todėl žmonės turėtų problemų. Niekas nedrįs paprieštarauti merei ir užsisakyti „Dzūkų žinias“.

Rekomendacijos – nekorektiškos
Žurnalistė:
Mūsų studijoje – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Deimantas Jastramskis. Pone Jastramski, ar toks merės elgesys nėra politinės etikos pažeidimas?
D. Jastramskis: Tai turėtų aiškintis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jie aiškinasi vienokį ar kitokį politikų elgesį, ar tai nėra kokių nors interesų konfliktas, ar tai nėra nusižengimas. Bet įvertinus merės rekomendaciją, tai ji nėra korektiška. Pasireiškia požiūris į žiniasklaidą ir jis nėra kažkoks išskirtinis. Iš politikų girdime norus, kokia ta žiniasklaida turėtų būti, kad ji būtų palankesnė ir apskritai įsiterptų į jų politinę komunikaciją. Lazdijų atveju matome, kad valdžios kai kas netenkina ir atliekamas ekonominis veiksmas. Tai vėl nieko originalaus, tokie metodai yra taikomi prie pačių įvairiausių valdžios formų. Priklauso nuo to, kas toje valdžioje sėdi ir tuos metodus taiko.
Žurnalistė: Ar jus įtikina merės argumentai, kad per daug spaudos prenumeruoja įmonės, kad bibliotekose gali pasiskaityti iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų įstaigų vadovai?
D. Jastramskis: Ekonominiai argumentai yra tik pretekstas, reikia juk paaiškinti simpatijų ir antipatijų principus, tada ištraukiamas ekonominis argumentas. Tai nėra išsamus ir korektiškas aiškinimas siekiant, kad gražiau atrodytų toks sprendimas.

Tai – išbandymas įstaigų vadovams
Žurnalistė: Kaip Lazdijų rajono savivaldybei pavaldžios įstaigos turi reaguoti į merės Ausmos Miškinienės rekomendacijas? Ar jos turi pasirinkimo galimybę?
D. Jastramskis: Pasirinkimą mes visada turime. Ši situacija iš tikrųjų yra lakmuso popierėlis, kiek įstaigų vadovai gyvena savo galva, kiek prisitaiko prie politinių vėjų, kurie nuolat keičiasi.
Žurnalistė: Tokie atvejai, kai savivaldybių merai turi sau palankius laikraščius, yra gana dažni. Tai rodo Druskininkų, Širvintų ir dar kitų savivaldybių atvejai. Kur tokia praktika veda ir kur gali nuvesti?
D. Jastramskis: Praktika veda į demokratijos eroziją. Žiniasklaida yra svarbus demokratijos elementas, be jos ir demokratija negali normaliai funkcionuoti. Regionuose tam tikrų problemų nuolat atsiranda ir čia yra visai nepateisinamas dalykas iš rajono valdžios, kai nurodoma, ką skaityti. Jei nemėgsti kurios nors žiniasklaidos, ar protinga tokius sprendimus daryti, juk žinios apie tai greit išplinta?
Žurnalistė: Demokratijos erozija tokiais atvejais gali tik gilėti. Tai koks pasirinkimas, kokia išeitis?
D. Jastramskis: Ne tik Lietuvoje, bet ir didžiosiose Europos šalyse regioninės žiniasklaidos mažėja, ji traukiasi. Šis procesas labai pažengęs į priekį. Jei valstybė būtų valdoma tokių politikų, kurie supranta regioninės žiniasklaidos reikšmę, tada galėtų gelbėti tiesioginė subsidijavimo sistema, nukreipta į rajoninę žiniasklaidą. Regionuose spaudai sunku išgyventi, ir tokios ekonominės priemonės dar labiau ją silpnina, spaudžia žiniasklaidą, kuri bando išlikti nepriklausoma. Yra Spaudos rėmimo fondas, ten reikia stiprinti regioninę programą, iš biudžeto skirti daugiau lėšų, kurios ne tiesiogiai priklausys nuo mero, partijos ar dar kitų politikų. Priklausys nuo to, kiek kokybiškus turinio prasme projektus siūlys regioninės redakcijos.
Žurnalistė: Kadangi daugelyje savivaldybių sėdi karaliukai, tai kaip ten išsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą?
D. Jastramskis: Dabar šiame fonde (Spaudos rėmimo) yra 2,7 mln. eurų. Tai tokia pati suma, kaip ir prieš ketverius metus, kai į valdžią atėjusi politinė jėga deklaravo didesnę paramą kultūrai, tame tarpe ir žiniasklaidai, tačiau taip neatsitiko. Esu iškėlęs idėją – jei regionuose kyla pavojus demokratijai, galime išnaudoti visuomeninio transliuotojo padalinių regionuose steigimą, kurie domėtųsi vietine situacija, bet tam reikia lėšų.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: