Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Į Seimo nario kėdę – per Lazdijus Arba politiniame meniu – nė vieno viecinio

Ar Lazdijai pasitikės atėjūnais?

DŽ redakcijos nuomonė

Jau po aštuonių mėnesių – svarbiausias politinis metų karnavalas – Seimo rinkimai. Vienas po kito iš įvairių pašalių lenda būsimieji kandidatai, vėl ketinantys siūlyti mūsų tautiečiams gausybę gėrybių.
Lazdijai kartu su Druskininkais šį rudenį turės į Seimą pasiųsti savo atstovą – žmogų, puikiai žinantį šio regiono problemas ir turintį konkrečius šių problemų sprendimus. Kas šiemet bus šis stebukladarys?
Jau žinomi trys pirmieji kandidatai į Seimą nuo Druskininkų ir Lazdijų. Pesimistiškai nuteikia tai, kad visi trys kandidatai – nevieciniai, bent jau Lazdijų atveju. Kandidatai gyvena ir dirba Vilniuje. O gal nuo sostinės bokštų geriau matyti provincijos problemos ir aiškiau girdimos dzūkų godos?
Atidžiau pasidomėkime, kas siūloma dzūkams politiniame meniu.
Visai neseniai Lazdijų „valstiečiai“ nusprendė ant Seimo laktų siūlyti tikrą žemaitį, buvusį žemės ūkio ministrą ir du kartus (bet nesėkmingai) į Seimą kandidatavusį Giedrių Surplį. Įdomu tai, jog „valstiečiai“ Lazdijų ir Druskininkų regione buvo numatę kitą kandidatą, tačiau greituoju būdu buvo pasirinktas būtent šis žmogus.
Kad Lazdijų „valstiečiai“ pasirinko G. Surplį, nieko stebėtina, reikia priminti, jog šis buvęs ministras ranka rankon dirbo su dabartine Lazdijų mere Ausma Miškiniene, abu „išgarsėjo“ kontraversiškai vertinamoje už ekologišką ūkį atsakingos įmonės direktoriaus „nuėmimo“ istorijoje. Kita vertus, ko buvo galima tikėtis iš ministro, iki tol nieko bendra neturėjusio su žemės ūkiu, o ketverius metus rašiusiu kalbas prezidentei D. Grybauskaitei, patarinėjusiam tuometiniam užsienio reikalų ministrui V. Ušackui, redagavusiam pramogines televizijos laidas bei per rinkimus dainavusiam daineles?
Žemės ūkio ministru šis „valstietis“ ilgai nedirbo, pasikeitus koziriams politinėje kortų kaladėje, jis buvo nukirstas socdemų bartuko.
Per praėjusius Seimo rinkimus jis bandė savo jėgas Vilniuje, kur iki šiol gyvena, bet į Seimą nepateko. Vėliau dalyvavo rinkimuose Suvalkijoje – Zanavykų vienmandatėje apygardoje. Bet ir čia liko it musę kandęs, nepateko net į antrą turą.
Dabar, panašu, jog žemaitis panoro išmėginti dzūkų nuotaikas. Gal jo buvusi bendražygė Ausma surengs kandidatui ekskursiją po savo gimtąjį rajoną, gal imsis agitacijos? Juk, jei ir šį kartą G. Surpliui nepasiseks, beliks tik vienas neišbandytas regionas – gimtoji Žemaitija.
Dar spalvingesnis – konservatorių kandidatas. Tai vėl su Lazdijais nieko bendra neturintis, tik druskininkiečiu kartais save vadinantis Vilius Semeška. Druskininkuose šį žmogų daugelis pažįsta, tačiau vertina nevienareikšmiškai. Jis išgarsėjo dėl savo skandalingų žygių prieš Druskininkų merą ir tarybą, dėl savo paslėptų diplomų sukėlė daug problemų ir saviems, ir svetimiems. Koks šio žmogaus tikrasis išilavinimas – iki šiol neįminta paslaptis.
Šis žmogus dirbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, tačiau pagarsėjo tuo, jog iškart, pradėjęs ten dirbti, padavė į teismą VRK, nes jam neva nemokėjo jo pageidaujamos algos, o mokėjo atlygį, kaip ir numato įstatymas, už konkretų darbą.
Prieš atsistatydindamas iš VRK narių, V. Semeška dar kartą parodė savo, kaip skandalisto veidą – savo asmeninei žurnalistei apskundė savo vadovę – VRK pirmininkę dėl jos komadiruočių. „Skundikas su nardymo kostiumu“ – taip šį žmogų apibūdina jį gerai pažįstantieji.
Įdomu tai, kad šis kandidatas yra ypač artimas konsevatorių vado Gabrieliaus bičiulis. Buvo pasklidusios kalbos, jog V. Semeška tvarko su Gabrieliumi ir partija susijusius ofšorus vienoje iš Viduržemio jūros salų. Pats V. Semeška tokius įtarimus visada neigdavo.
Akivaizdu, jog Druskininkai tikrai nepalaikys šio kandidato, o kaip elgsis Lazdijų žmonės?
Socialdemokratai Lazdijams ir Druskininkams siūlo Lazdijų rajono tarybos nario Justo Pankausko kandidatūrą. Nors Justas savo gyvenamąją vietą deklaravęs Lazdijuose, tačiau jis gyvena Vilniuje. Jis – nuo pat jaunų dienų kryptingai eina politikos keliu. Nuo jaunojo socdemo iki LSDP pirmininko pavaduotojo. Justas – akivaizdus politinis karjeristas – eina į visus postus, kuriuos pateikia partija.
Nesulaukęs nė keturiasdešimties, jis jau spėjo pasėdėti vidaus reikalų viceministro, teisingumo ministro pavaduotojo kėdėse, dalyvavo Seimo, Europos Parlamento ir Lazdijų savivaldybės rinkimuose. Per savo politinę karjerą J. Pankauskas patarinėjo daugeliui socdemų funkcionierių – J. Paleckiui, G. Kirkilui, A. Butkevičiui.
O dabar jis dirba Seimo nario A. Salamakino patarėju. Įdomu tai, kad J. Pankauskas įformintas 1,5 patarėjo etato. Kitaip sakant, turėtų dirbti apie 60 valandų per savaitę. Tik ar tiek dirba? Jei važinėjimas su partijos bičiuliais po susitikimus ir renginius visoje Lietuvoje yra Seimo nario patarėjo darbas, tai tada tikrai daug dirba.
Kadangi socialdemokratai Lazdijų krašte neturi didelio palaikymo, o Druskininkuose šio jauno socdemo pavardė daugeliui nekelia jokių asociacijų, tai kelias į Seimą šiam politikui nebus lengvas.
Įdomu, ką Lazdijų žmonėms pasiūlys kitos politinės jėgos? Iškrikę ir prie valdančiųjų prisiglaudę liberalai, panašu, nesugalvos kandidato pavardės. Nelikus nei tvarkos, nei teisingumo, buvę Pakso partijos likučiai irgi nukeliavo į politines paraštes ir neturės rimtų pasiūlymų.
Tiesa, Lazdijuose ne kartą buvo pastebėtas buvęs konservatorius, o dabar naujo krikščioniškos pakraipos darinio gimdytojas Jonas Dagys. Ar gali taip atsitikti, jog tradicinėmis partijomis nusivylę žmonės patikės tradicinės šeimos ir katalikiško tikėjimo vertybes propaguojančiais politikais?
Kai kurie aktyvūs ir pilietiški Lazdijų krašto žmonės jau susidomėjo šia nauja komanda. Kas žino, gal šios komandos kandidatas, jei bus patikimas ir viecinis, sulauks mūsų krašto žmonių pasitikėjimo?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

%d bloggers like this: