Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Jeigu premjeras gali paslysti lygioje vietoje, jis būtinai paslys

Adomo Žilinsko piešinys.

Praeitą savaitę politinę Lietuvos padangę sudrebino šalies premjero S. Skvernelio žmonos įsidarbinimas lenkų valdomos kompanijos „Orlen“ įmonėje. Premjeras šį faktą deklaravo, bet galėjo padaryti viską iki galo ir apie tai informuoti žiniasklaidą su visomis šio įvykio aplinkybėmis. Visuomenė pasidalino į dvi grupes: valdančiuosius su valstiečių vadu R. Karbauskiu, kurie kraipė pečius ir klausė: negi jau premjero žmona negali niekur dirbti, ir nepatikliai žiūrinčiuosius į ponios S. Skvernelės įdarbinimo faktą „Orlen“ įmonėje.
Juk politikams yra taikomi žymiai aukštesni elgesio standartai nei eiliniams žmonėms. Taip yra todėl, kad valdžioje esantis premjeras turi labai didelius įgaliojimus, tad nenuostabu, kad iš jo ir reikalaujama žymiai daugiau. Kai kas tvirtina, kad premjero žmona turi teisę dirbti ir čia visiškai nieko tokio ir viskas yra normalu. Bet premjeras S. Skvernelis nėra paprastas Jonas Jonaitis. Kas gali paneigti, kad Vyriausybė, pats Vyriausybės vadovas ar jo vadovaujami ministrai anksčiau nepriėmė palankių sprendimų koncerno „Orlen“ naudai? Žinoma, sunku patikėti, kad už galimus palankius sprendimus atsidėkodama premjerui įmonė „Orlen“ priėmė į darbą jo žmoną, bet politikai turi vengti net tokios tikimybės svarstymo. Viskas būtų buvę žymiai aiškiau ir paprasčiau, jeigu pats premjeras savo viešoje kalboje viską būtų paaiškinęs, bet jis, kaip dažnai mėgsta, atsisakė komentuoti šį faktą. O kai ką nors nutyli ar vengi komentuoti, nori nenori kyla įvairių klausimų. Dabar jau pavėluoti atrodo premjero patikinimai, kad jis nusišalins nuo visų sprendimų, kurie bus susiję su koncernu „Orlen“.
Kai kurių nuomone, tokio menko fakto kurioje nors Skandinavijos šalyje visiškai pakaktų, kad premjeras atsistatydintų arba tai turėtų labai rimtai svarstyti. Šiaurės šalyse vadovaujantys politikai yra palikę savo postus už žymiai menkesnius faktus.
Prastą skonį burnoje paliko ir premjero S. Skvernelio keliuko istorija. Šiuo atveju istorija žymiai rimtesnė. Šalyje yra daugybė tokių keliukų, bet toks buvo išasfaltuotas kaimelyje šalia premjero namo. Todėl ir yra labai sunku patikėti, kad tokia premjero sėkmė yra atsitiktinė. Labai jau dažnai tam premjerui sekasi. Kai kas pasakys, kad natūralu, jog prie keliuko kažkas gyvena. Bet kai bus išasfaltuota dešimtys panašių keliukų, prie kurių gyvena paprasti, neužimantys jokių aukštų pareigų žmonės, tuomet patikėsime, kad ir tokia premjero sėkmė yra atsitiktinė. Dabar premjeras primena laimės kūdikį, kuriam nepaprastai sekasi. Jis turėtų skubėti pirkti loterijos bilietų, nes kai sekasi, tai jau sekasi.
Kai kilo susisiekimo ministro J. Narkevičiaus skandalas, premjeras S. Skvernelis, valstiečių vadas R. Karbauskis patys pirmieji puolė ginti ministrą. Girdi, visi tie faktai nėra kažkas rimto, ir ministras turi likti savo pareigose. Valdantieji ministrą aršiai gynė visai ne dėl to, kad jis būtų kažkoks fantastiškai talentingas ir neįtikėtinai geras vadovas ir specialistas, o todėl, kad siekė bet kokiu būdu išlaikyti valdančiąją koaliciją ir parodyti savo jėgą prezidentūrai. Juk prezidentas G. Nausėda tiesiai šviesiai pasakė, kad ministras J. Narkevičius prarado jo pasitikėjimą ir turi trauktis iš pareigų. Valdantieji, apgynę J. Narkevičių, ir taip žemą šios valdžios vertybių kartelę nuleido dar žemiau. Kaip sakoma: žemiau grindjuostės.
Kaip nykiai tai atrodo prisiminus valstiečių valdymo pradžią ir pažadus, kad jų valdžia bus tiesiog krištolinio skaidrumo. Juk yra valstybėje tokia institucija kaip VTEK (vyriausioji tarnybinės etikos komisija), kurios sprendimai turėtų būti gerbiami ir vykdomi. Turėtų… Deja, valstiečių valdžiai ir jos koalicijos partneriams šios komisijos sprendimai kaip negyvėliui klizma.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: