Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

KETVIRTADIENIO AIDAS

Aidas Kelionis

Vienas ryškiausių mano vaikystės prisiminimų yra socialistinėje Lenkijoje vykęs Sopoto muzikos festivalis. Jis trukdavo kelias dienas ir buvo tuo metu Lenkijos komunistinės valdžios pasididžiavimas, nes į jį suvažiuodavo garsūs dainininkai ne tik iš socialistinio bloko šalių, bet ir žinomi muzikos atstovai iš tuo metu taip vadinamų kapitalistinių šalių. Tuometinei Lenkijos valdžiai ir jos vadovui Edvardui Gierekui šio festivalio reikėjo siekiant įrodyti, kad Lenkijos liaudies respublika yra dešimta ekonominė galybė pasaulyje ir kad socialistinis gyvenimo būdas yra žymiai pranašesnis už kapitalistinį.
Sopoto festivalis kasmet vykdavo paskutinį rugpjūčio savaitgalį ir Lenkijoje sulaukdavo milžiniško susidomėjimo: jo koncertų televizijos transliacijų metu šios šalies miestų gatvės ištuštėdavo. Tai įrodydavo, kad lenkams tuomet itin trūko populiarios muzikos koncertų, o ir taip unikalų ažiotažą dar labiau įkaitindavo atvykstantys koncertuoti garsūs atlikėjai iš Vakarų. Sopoto festivalio koncertai vykdavo šio miesto Miško operoje (opera lešna – lenkų kalba). Koncerto vieta būdavo sausakimša: nebūdavo vietos ne tik obuoliui, bet ir serbento uogai kur nukristi.
Šio festivalio koncerto transliacijos irgi būdavo labai populiarios. Jas žiūrėdavo visas mūsų mikrorajonas, o kitą dieną pliaže prie Ančios susitikę kaimynai iš tuometinės Kolūkio gatvės gyvai aptarinėdavo šiuos koncertus ir jų akimirkas. Pirmas Sopoto muzikos festivalis, kurį prisimenu, vyko 1979 metais. Man tuo metu buvo aštuoneri metai ir rudenį turėjau pradėti eiti į antrą klasę. Turbūt tų metų Sopotas giliai įstrigo atmintyje todėl, kad jo metu koncertavo tuo metu itin populiari Vakarų Vokietijos muzikos grupė Boney M. Pasakyti, kad ši muzikos grupė Sopote sukėlė milžinišką ažiotažą, reiškia nieko nepasakyti. Lenkai ją pasitiko taip karštai ir entuziastingai, kad vargu, ar pats ponas Jėzus, nužengęs tiesiai iš dangaus, būtų sulaukęs didesnių ovacijų ir riksmų. Boney M atliko devynias dainas, tarp kurių tokie to meto hitai kaip: „Rivers of Babilon“, „Daddy Cool“, „My Baker“, „Brown girl in the ring“, „Belfast“. Po devynių muzikos kūrinių Sopoto publika niekaip nenorėjo paleisti šios grupės nuo scenos ir surengė tokias ovacijas, kad Boney M sugrįžo ir atliko kūrinį „Rasputin“. Tuo metu šis kūrinys buvo itin kontroversiškas ir socialistinės Lenkijos valdžia itin jo bijojo, nes, anot jos, jis šaipėsi iš Sovietų Sąjungos. Vis dėlto Boney M šį kūrinį atliko ir jį tiesiogiai transliavusi Lenkijos televizija sulaukė daug pylos iš Lenkijos valdžios.
Dar ir dabar man prieš akis iškyla 1979 metais vykusio Boney M koncerto vaizdai: iš Karibų salų kilusių trijų itin simpatiškų atlikėjų moterų ir juodaodžio šokėjo B. Farrelo pagrindinis kvartetas, pritariančios dainininkės ir būrys spalvingai apsirengusių muzikantų su įvairiais instrumentais, užburiantys ir neįtikėtini grupės šokėjo B. Farrello judesiai. Jis taip neįtikėtinai lakstė po sceną ir atlikinėjo įvairius pačius sudėtingiausius judesius, kad nepaliko abejingo nė vieno žiūrovo Sopote ir prie televizorių ekranų. Publiką dar labiau sužavėjo nusimetęs blizgantį baltą švarkelį ir po juo esantį kažką panašaus į moterišką liemenėlę. Tad atidengęs savo gauruotą krūtinę sulaukė dar daugiau ovacijų.
Juodaodės atlikėjos buvo tokios žavios, bet apsirengusios ekstravagantiškomis ilgomis suknelėmis, slėpusiomis jų įstabias figūras. Jomis pasimėgavau kiek vėliau, kai iš bičiulio gavau juodai baltą Boney M nuotrauką. Joje juodaodės buvo žymiai kukliau prisidengusios, tad niekaip negalėdavau šių viliojančių vaizdų atsižiūrėti.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: