Dzūkų žinios

Mokytojo padėjėja kanceliarinėms prekėms jaučia silpnybę nuo mažens

Dalintis:
400 šratinukų kolekcija.

Dineta Babarskienė

„Aš tokia keistoka“, – sako šypsodamasi Roma Stankauskienė, pradėdama pasakoti apie savo tušinukų kolekciją, kurioje sukaupta per 400 šių rašymo priemonių. Ji vis pagalvodavo, jog žmonės kolekcionuoja, kažką renka, o ji – nieko. „Kartą tvarkiau savo vaikų rašomąjį stalą ir betvarkydama suradau dvidešimt skirtingų šratinukų su logotipais bei užrašais. Geniali mintis šovė galvon: pamaniau, kad visai įdomu būtų juos rinkti“, – pasakoja apie pirmuosius savo kolekcijos eksponatus ponia Roma. Anot jos, ji nė pati nežino, kodėl, bet nuo pat mažens kanceliarinėms prekėms silpnybę jaučianti.

Mokytojo padėjėja Roma Stankauskienė.

Kolekcijoje: net iš banko „pavogtas“ šratinukas
„Kai pas sūnų į Angliją nuskrendu, tai jie man jau pririnkę būna, o ir aš pati einu į turizmo centrus, ieškau, kokių dar neturiu, perku. Kartą banke „pasivogiau“ šratinuką. Marti patikino, kad ten galima pasiimti – jokia čia vagystė“, – šypsodamasi apie savo nuotykius pildant kolekciją pasakoja kolekcionierė. Apsirgo šia liga ponia Roma ir niekaip nepasveiksta – jau kokie 4, o gal jau ir 5 metai. „Iš pradžių rinkau tik su logotipais, dabar, pavyzdžiui, ir su miestų paveikslėliais, ir pieštukus dar paimu“, – vis pasakoja ji. O ar brangus malonumas kolekcionuoti šratinukus? „Vieną pirkau už 10 svarų“, – tarsteli pašnekovė. Moteris buvo maloniai nustebinta, kai po egzamino grupiokė iš visų surinko tušinukus – apie 30 žmonių buvo – ir padovanojo jai. Mat Roma – studentė, Kauno kolegijoje pirmame kurse studijuoja socialinį darbą. „Man tai užsiėmimas. Aš juk viena tik su katinu gyvenu, tad turiu veiklos ir po darbo – mokausi“, – sako pašnekovė. Ji – mokytojo padėjėja Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje. „Man taip čia patinka, gera, nemoku apsakyti. Mane „veža“ mano darbas, aš čia atsigavau“, – sako ji ir tris kartus į medinį stalą pabeldžia, nors sakosi neprietaringa esanti. Na, dėl viso pikto! „Aš dar jauna, tik pirmakursė, kol baigsiu, liks darbuotis pora metų ir į pensiją, tuomet šturmuosiu doktorantūrą”, – ir rimtai, ir juokais kalba ponia Roma, taip praskaidrindama nuotaiką.

Rašo tik rašaliniu parkeriu
„Aš taip įpratusi“, – tarsteli ji rodydama savo rašymo priemones. Paklausus, kad turbūt jos raštas gražus, ponia Roma tik trukteli pečiais: „Nežinau…“. Atverčia sąsiuvinį – jos raštas iš tikrųjų gražus, lygus, tik pažvelgus, iškart pasakysi: mokytojos raštas. Sakosi, nuo mažens mėgo raityti žodžius baltuose lapuose. „Man patinka rašyti ranka. Kai buvau maža, nusižiūrėdavau kokį gražų parkerį, mesdavau turėtąjį ir naujo bėgdavau pirkti – juk neturiu kuo rašyti“, – prisimena ji. Sakosi, rinktų ir rašalinius parkerius, bet su logotipais nerandanti.
20 skirtingų vėduoklių, senoviniai „daikčiukai“, na, dar užrašų knygelės. Užrašų knygelės – tik 5. „Čia net ne kolekcija, labiau jau sena meilė kanceliarinėms prekėms. Tiesiog man patinka jas turėti“, – patikina ponia Roma. Vėduoklių daugiau – 20. „Tai ir interjero detalės, tad svarbu, kad būtų visos skirtingos, nenoriu dviejų vienodų. Tokių ir neturiu“, – patikina pašnekovė.
Silpniausia, anot pačios Romos, jos senovinių eksponatų kolekcija. „Turiu caro laikų pinigų, medalių, turiu senovinių leidinių. Anksčiau pirkau istorines knygas, kaupiau, dabar dalinu istorikams. Man istorija labai patinka“, – pasakoja ji ir prisipažįsta, jog dėl kažkokių kartais jai ir pačiai nesuprantamų priežasčių ji taip ir netapusi diplomuota istorike.
Eksponatai į jos kolekcijas keliauja į Lazdijus iš viso pasaulio: iš tolimosios Amerikos, Prancūzijos, Tenerifės, žinoma, Anglijos, kur pati Roma dažnai svečiuojasi, net Japonijos, Tailando, Kinijos. „Kas kur važiuoja, iš ten ir veža. Aš jiems visiems be galo dėkinga, – sako kolekcininkė ir prisipažįsta, jog Anglijoje sendaikčių turgeliuose mėgsta ir pati pasikuisti, daug eksponatų į jos kolekcijas atkeliauja iš vietinių, Lazdijų, skudurynų. „Ten dirbančios moterys žino, kad renku, palieka“, – sako ji. Tačiau, pasak pačios kolekcijų savininkės, ji viešai niekur nesigarsino, jog renka kažką. „Tik draugai, pažįstami, artimieji žinojo, kad aš renku tušinukus. Gimnazijoje apie mano tušinukų krepšį prasitarė mokytoja Audronė Pileckienė, taip mano kolekcija ir nukeliavo į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skaityklą“, – pasisako kolekcionierė. „Namuose juos krepšyje sandėliuke laikau. Kai penkiametė anūkėlė pas mane parvažiuoja, tuomet išpilame visus svetainėje ir suskaičiuojame. Laukiu anūkės – tada tiksliai suskaičiuosime“, – sako ji ir patikina, jog mananti, kad šiandien jos kolekcijoje daugiau nei 400 tušinukų. O štai kėdainiečio Juozo Baniotos kolekcija, ko gero, didžiausia šalyje. Savo tušinukų kolekcijoje kolekcininkas sukaupęs net 17 275 rašymo priemones. Vokietijoje viena kolekcininkė dar prieš porą metų skelbėsi turinti apie 300 tūkstančių tušinukų.
Tačiau juk ponia Roma ne tik savo kolekcijas pildanti ir eksponatų ieškanti – anksčiau mėgo kryžiažodžius spręsti, dabar sudoku. „Mąstymui“, – tarsteli ji. Jai patinka palinkti prie langelių, kuriuose slypi žodžiai, skaičiai, o kad jie pasirodytų, kaip ryškalą naudoja savo smegenis, užrašo, žinoma, šratinuku. Ir dar vasaromis ji savanoriaujanti vaikų stovykloje daugiau nei dešimtmetį, o gal jau kokia 13 metų. „Na, man tai taip pat labai patinka“, – sako entuziasmo nestokojanti moteris.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: