Nenumaldomai artėja Seimo rinkimai, ir Lietuvos politinės partijos svajoja rudenį atsidurti juose ir iškovoti kuo daugiau mandatų. Tad vis dažniau žvalgosi į rinkėjų nuomonę, kurią geriausiai atspindi apklausų rezultatai. Šių metų sauso 10–18 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Jos rezultatai paskelbti šių metų sausio 25 dienos „Lietuvos ryto“ laikraštyje.
Apklausos dalyviams buvo užduotas klausimas: už kurią partiją balsuotumėte rinkimuose į Seimą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį? Pirmoje vietoje atsidūrė jau gana ilgą laiką lyderio pozicijos neužleidžianti Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos pasisakė 16,5 procento respondentų. Iš vienos pusės konservatoriams malonu matyti, kad už juos pasisako daugiausia apklausoje balsavusiųjų, bet iš kitos pusės šis rezultatas dar toli gražu negarantuoja užtikrintos pergalės artėjančiuose Seimo rinkimuose. Žinoma, turėtų įvykti didelis netikėtumas, jeigu konservatoriai nelaimėtų Seimo rinkimų, bet šis laimėjimas, ko gero, taps Pyro pergale, nes šiai dešiniajai politinei jėgai norint pradėti valdyti Lietuvą reikėtų nemenkos koalicijos partnerių paramos. Šiuo metu opozicijoje konservatoriai gana sklandžiai ir darniai bendradarbiauja su socialdemokratų partija, bet ar iš tikrųjų reali šių partijų sąjunga būtų po Seimo rinkimų? Ko gero, ne. Na, jeigu taip atsitiktų, tai būtų pirmoji tokia dešiniųjų ir kairiųjų sąjunga Lietuvos parlamentarizmo istorijoje.
Antroje vietoje yra Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią pasisakė 11,3 procento apklausos dalyvių. Žinoma, palyginus su turėtu populiarumu prieš praėjusius 2016 metų Seimo rinkimus dabartinis valstiečių populiarumas labai jau sumenko, bet laikui bėgant jis gali dar labiau sumažėti, ir tai yra daugiausia pačių valstiečių nuopelnas. Ši politinė jėga ne kartą yra paslydusi lygioje vietoje ir šovusi sau į kojas. Neprideda šiai politinei jėgai populiarumo R. Karbauskis, ir tuo nereikėtų visiškai stebėtis pažvelgus į šio politiko populiarumo reitingus. Tiksliau pasakius žvelgti reikėtų į kitą jo rodiklį, nes ponas R. Karbauskis yra pats nepopuliariausias Lietuvos politikas. „Vilmorus“ respondentams buvo taip pat užduotas klausimas: palankiai ar nepalankiai vertinate šiuos Lietuvos visuomenės veikėjus? Palankiai R. Karbauskį įvertino tik 21,5 procento rinkėjų, o nepalankiai net 59,5 procento! Iš tiesų reikia kaip reikiant „pasistengti“, kad būtum nepopuliaresnis net už J. Narkevičių ir V. Tomaševskį. Na, R. Karbauskis pats nemenkai stengiasi, kad taip būtų, nes vienas jo didžiausių priešų yra viešas kalbėjimas, nes jis niekada nepraleidžia progos pakalbėti, o tiksliau, prikalbėti niekų.
Trečioje vietoje pagal populiarumą atsidūrė socialdemokratų partija, surinkusi 9 procentus respondentų balsų, 6 procentus tokių balsų pelnė Darbo partija. Visos kitos politinės Lietuvos jėgos, pagal šios „Vilmorus“ apklausos duomenis, nepatektų į Seimą. Kaip ten bebūtų, bet akis itin bado faktas, kad net 40 procentų šios apklausos dalyvių nežino, už ką balsuos ir ar apskritai balsuos Seimo rinkimuose. 13,5 procento respondentų nurodė, kad artimiausiuose Seimo rinkimuose ruošiasi išvis nebalsuoti, 25,3 procento teigė, kad dar nežino, už ką atiduotų savo balsą. Tai labai dideli skaičiai, rodantys, kad Lietuvos politinėms partijoms yra dar daug rezervų norint pelnyti rinkėjų palankumą. Šie duomenys taip pat drąsiai leidžia teigti, kad suteikiama galimybė ir naujiems politiniams dariniams, siekiantiems patekti į Seimą. Įvairaus plauko gelbėtojams atsirado nemenkas šansas patekti į Seimą, nes, kaip parodė ne vieneri rinkimai, lietuviams toli gražu nesvetimas noras patikėti įvairiais pranašais.
Žinoma, įmanomas variantas, kad politinėje Lietuvos padangėje gali gimti ir rimtesnė politinė jėga. Kairioje politinės scenos pusėje tai vargu, ar įmanoma, nes mūsų šalyje ir taip yra didelis perteklius kairės pakraipos politinių partijų, o štai dešinėje toks variantas labiau įmanomas. Žinoma, kelios liberalios jėgos ir taip yra per daug, bet atsirasti dešiniam krikščioniškam judėjimui Lietuvoje yra neblogos politinės sąlygos. Tik kyla klausimas, ar per likusį laiką iki Seimo rinkimų tokios pakraipos politinė jėga spėtų įtikinti rinkėjus, nes perlipti penkių procentų barjerą tokiai jėgai taptų rimtu, bet vis dėlto įmanomu uždaviniu.
Naujai suburtam dešiniajam krikščioniškajam politiniam judėjimui paimti rinkėjų balsų iš konservatorių, vargu, ar įmanoma, nes konservatoriai turi itin ištikimus rinkėjus. Bet vieša paslaptis, kad arogantiškas ir pasipūtėliškas kai kurių konservatorių partijos veikėjų elgesys atbaido dalį rinkėjų, juoba pačioje konservatorių partijoje krikdemams atstovaujantys politikai yra nustumti nuo valdymo ir išgyvena ne pačius geriausius laikus. Vis dėlto, jeigu naujai dešiniajai krikščioniškajai jėgai nepavyktų paimti nors menkos dalies konservatorių rinkėjų balsų, žvelgiant į faktą, kad dar net 40 procentų rinkėjų šiandien nežino, ar dalyvaus Seimo rinkimuose, arba nežino, už ką balsuos, nauja politinė jėga galėtų iš tokio nemenko galimybių rezervo iškovoti taip reikiamus penkis procentus, leisiančius patekti į Seimą.