Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Lenkijos pasienyje – moterų valdžios autonomija

DŽ redakcijos nuomonė

Prieš metus į valdžią atėjus pirmajai Lazdijų istorijoje merei moteriai, šiame prie Lenkijos sienos prisiglaudusiame rajone prasidėjo valdžios perėmimo į moterų rankas šturmas. Svarbiausia, visos šturmo dalyvės sulėkė iš sostinės, Alytaus ar kitų pasviečių.
Pirmiausia iš Vilniaus firmos (kuri vėliau bankrutavo) į Lazdijus buvo parviliota administracijos direktorė. Prie ankstesniųjų valdžių šioje kėdėje paprastai sėdėdavo kelnėti viršininkai.
Paskui merė prisikalbino į savo padėjėjas dar vieną vilnietę. Tiesa, ji Lazdijuose ilgai neužsibuvo, šiek tiek pasišiukšlino ir sugrįžo į sostinę vargelio vargti.
Tada atėjo laikas emigrantei iš Alytaus. Mero patarėja, metusi darbus Dzūkijos sostinėje, strimgalviais atkeliavo į Lazdijuose kuriamą moterų valdžios karalystę. Ir tapo merės dešiniąja ranka.
Toliau – dar gražiau. Realia antikorupcijos komisijos vade, subtiliai į šoną patraukusi veterinarijos gydytoją, tapo stotinga moteris, bandanti vienu metu būti ir su valdžia, ir prieš valdžią.
Paskui merė išvyko į Ameriką ir Pietų Afrikos Respubliką semtis patirties apie kovą už moterų teises. O tada ir prasidėjo tikrosios moterų valdžios autonomijos kūrimas. Buvo įvykdytas savivaldybės administracijos perversmas, po kurio neliko net keleto skyrvedžių vyrų, o juos pakeitė moterys. Ir ne bet kokios. Iš sostinės, iš ministerijų. Ir kas jas taip sugundė palikti Vilnių, Žemės ūkio, Finansų ministerijas ir atvažiuoti į kuklią Lazdijų rajono savivaldybę? Gal garsas apie moterų valdžios autonomiją?
Pažiūrėkime, ką kalba skaičiai. Iš dvylikos savivaldybės skyrių vedėjų – net aštuonios moterys. Gali būti ir devinta, nes vienas vyriškis, kuris galėtų tapti skyriaus vedėju, į tas pareigas nesiryžta eiti. Juk moterų valdžios autonomija…
Jei pažiūrėsime į seniūnų sąstatą, tai akivaizdžiai 7:4 laimi moterys. O jei pasigilinsime į visokius koordinatorius, kitas žemesnio valdžios ešelono gretas, tai vyrų balsai – tik aidas tyruose.
Mokslininkai apie moteris vadoves kalba labai palankiai. JAV tyrinėtojai palygino vyrų ir moterų vadovavimo įgūdžius. Tyrimai patvirtino, jog moterys pralenkia vyrus daugelyje „švelniųjų“ vadybos sričių. Moterims gerai sekasi įkvėpti komandos narius ir paskatinti juos darbui. Moterys labiau nei vyrai linkusios palengvinti komandinį darbą – jos dirba įkvėpdamos kitus, motyvuoja juos atlygiu, o ne bausme. Moterys, dirbančios švietimo srityje, naudoja daug atviresnį bendravimo stilių todėl, kad jos iš esmės susitelkusios ties santykiais. Jos daug labiau nei vyrai bendrauja su kolegomis, vadovais ir pavaldiniais. Komandos nariai vertina tai, kad į jų nuomones atsižvelgiama. Vis dėlto sutarimo siekimas gali moterims būti ir pražūtingas. Pernelyg didelis moterų pasitikėjimas šiuo metodu gali lemti tai, kad lyderė gali atrodyti neryžtinga ir pernelyg priklausoma nuo kitų nuomonės.
Pastebima, jog vyrai dominuoja vadovų postuose, bet bristi iš sunkumų geriau sekasi bendrovėms, kurių vairą valdo moterys. Štai Prancūzijos įmonių rezultatų analizuotojai teigia, kad kuo daugiau moterų vadovauja įmonei, tuo mažiau jos akcijos smunka rinkoje. Britai džiaugiasi savo bendrove „Hermes“, kurios, vienintelės iš didžiųjų šalies kompanijų, akcijų kaina kyla ir kurioje daugiau nei pusė vadovų yra moterys.
Švedai sunkmečiu, pasirodo, taip pat atsigręžė į moteris vadoves. Šalies vyriausybė ėmėsi projekto, kuriuo į bendrovių valdybas buvo siekiama įtraukti kuo daugiau moterų.
Karjeros moterys – atskira moterų kategorija. Išsilavinusi, profesiją įgijusi ir materialiai apsirūpinusi moteris vadovaujasi ir pasikliauja tik savo protu. Tokia stengiasi sveikai gyventi ir viską numatyti bent dešimtmetį į priekį – kada galės pakilti tarnyboje, kada ištekėti, kada ir kiek turėti vaikų.
Jokių netikėtumų, jokios improvizacijos. Tai moteris, pasitikinti tik savimi ir… patenkinta taip pat tik savimi. O sutuoktinis jai egzistuoja tiek, kiek yra susijęs su jos planais. Taigi jis jai labiau rūpi ne kaip žmogus, o kaip priemonė savo tikslams įgyvendinti.
Tai psichologų pastebėjimai. Galima su jais sutikti ar nesutikti, bet yra taip, kaip yra. Kuo baigsis moterų valdžios autonomija Lenkijos pasienyje, parodys ateitis.
P. S. Moterys vadovės per koronaviruso karantiną turi daugiau problemų nei vadovai vyrai. Kai uždarytos visos kirpyklos ir grožio salonai, joms tenka spręsti nelengvus rebusus – kaip tokiomis ekstremaliomis sąlygomis išlaikyti prekinę išvaizdą. Juk net ir nuotoliniu būdu vadovaujanti moteris turi išlikti moterimi. Net ir tada, jei kompiuterio monitorius būtų nespalvotas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

3 COMMENTS

  1. Gėda 21 amžiuje vertinti žmones tik pagal jų lytį, ir dar itin seksistiškai, už tai juos kritikuoti, jų pasirinkimus, darbus, motyvaciją. Straipsnio autorei reikėtų paskaityti vieną kitą knygą. Teigti, kad kažkokios sapalionės yra „psichologų pastebėjimai“ vienareikšmiškai menkina žurnalistų darbą – kurių psichologų, koks vardas, koks šaltinis? Ar dabartinėje žurnalistikoje galima pasakyti bet ką ir pridėti, kad taip sako mokslininkai?

    Žemo lygio straipsnis, svetima gėda apima skaitant.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: