Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Kam koronavirusas padės auginti politinius lašinius?

DŽ redakcijos nuomonė

Nors visur šnekama tik apie koronavirusą ir kiti dalykai, atrodytų, mažiau svarbūs, tačiau visi pusbalsiu kalba, kad karantino laikotarpiu iš tikro vyksta rinkimų kova, partijos ir kandidatai visokiais būdais dalyvauja rinkimų procese, subtiliau ar visai atvirai politikuoja ir bando šią kritinę situaciją išnaudoti kovai už savo reitingus ar Seimo nario kėdę.
Akivaizdžiai šią dramatišką situaciją savo reitingų auginimui naudoja sostinės ir uostamiesčio merai, kritikuodami centrinę valdžią ir priiminėdami savarankiškus sprendimus bei apie tai trimituodami visai Lietuvai. Suprask, „mes už savo miestiečius kovojam“.
Pakeitęs atsistatydinusį Premjero patarėją Skirmantą Malinauską, į svarbiausius televizijų kadrus įpuolė ir kandidatas į Seimą Lazdijuose ir Druskininkuose Giedrius Surplys. Gal taip jis tikisi įpratinti savo būsimuosius Dzūkijos rinkėjus prie savo veido ir balso?
Toliau dar įdomiau. Vienoje iš spaudos konferencijų, kurią vedė tas pats G. Surplys, netikėtai pasirodė ir Lazdijų merė Ausma Miškinienė. Keista, kad savo įžvalgomis apie kovą su koronavirusu pasidalinti buvo pakviestas ne didelės darbo patirties savivaldoje turintis ar didelių iššūkių per karantiną sulaukęs meras, bet nė metų mere dar neišdirbusi ir tvarkingai, pagal Vyriausybės nurodymus, karantine gyvenanti Lazdijų rajono savivaldybės vadovė. Nors Karščiavimo klinikos iki šiol taip ir nesugebėjo įkurti. Žinoma, ji nieko svarbaus ir reikšminga televizijos žiūrovams negalėjo pasakyti – trūksta patirties, nėra gilesnių įžvalgų, valdiškas žodynas.
Žmogiškai šią situaciją galima suprasti: A. Miškinienė – buvusi G. Surplio bendradarbė Žemės ūkio ministerijoje, su kuria jiedu sėkmingai dėliojo savo planus. Kodėl nesuteikus eterio ministerijos bičiulei ir bendrapartietei, parodant Lietuvai, kokia jauna ir išvaizdi provincijos merė.
Kita vertus, kas galėtų paneigti, jog tai tam tikra kandidato į Seimą avansinė padėka rajono, kuriame teks siekti parlamentaro kėdės, merei.
Kaip rodo sociologinės apklausos, per karantiną gerėja „valstiečių“ reitingai, ypač paaugo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos populiarumas.
Tai kelia rimtą nerimą konservatoriams. Jų vedlys, matydamas, kad Premjeras ir sveikatos apsaugos ministras visai neblogai juda per spygliuotas koronaviruso tvoras ir taip gali sumenkinti konservatorių reitingus, jau antrą savaitę reikalauja pakeisti A. Verygą Ekstremalių situacijų centro vadovo poste ir jo vieton įtaisyti kariškį. Kas galėtų paneigti, jog tai galėtų būti pirmas žingsnis į šliaužančią karinę diktatūrą, po kurios, kaip rodo kitų valstybių istorijos, paprastai vyksta karinis perversmas.
Konservatoriai eina dar toliau – reikalauja šalyje skelbti nepaprastąją padėtį. Turbūt nedaugelis žino, kaip tai atrodo realybėje.
Apie tai, koks gyvenimas lauktų Lietuvos žmonių, įvedus ekstremaliąją padėtį, praėjusią savaitę spaudoje pasidalino Seimo narė Audronė Jankuvienė.
„Įvedus ekstremaliąją padėtį, institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų valdymą, imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti. Šiai institucijai vadovauja Vyriausybės skiriamas asmuo. Jis koordinuoja karinių vienetų veiksmus.  (Praėjusią savaitę girdėjome raginimų pakeisti Valstybės ekstremaliųjų situacijų centro vadovą A. Verygą krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.)“, – rašė parlamentarė ir citavo LR Nepaprastosios padėties įstatymą.
Savivaldybių teritorijoje gali būti įvestas tiesioginis valdymas, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros. Jos sudaromos iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir kt.
Komendantų įsakymai nepaprastosios padėties metu yra privalomi visiems toje teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir savivaldybių merams.
Nepaprastosios padėties įvedimas lemtų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.
Įstatymas numato laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus ir kt.
Komendantūros pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo. Komendantai turi teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti.
Transporto priemonės ir kitas piliečių turtas gali būti rekvizuojamas. Rekvizicija – tai atlygintinas negrąžintinas turto paėmimas iš savininko ar turto valdytojo visuomenės poreikiams, atlyginant turto vertę jo savininkui nedelsiant po nepaprastosios padėties atšaukimo.
Ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovo sutikimu ar leidimu.
Įvedus nepaprastąją padėtį asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, įvedamas transporto priemonių judėjimo apribojimas.
Be teismo sprendimo gali būti vykdoma gyventojų pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slapta kontrolė.
Tai tik keletas ištraukų iš galiojančio įstatymo.
Štai tokios tvarkos pageidauja konservatoriai. Į jų chorą įsijungė ir kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė, ko gero, pamiršusi, jog ji jau nebe S. Daukanto aikštės rūmų šeimininkė.
Konservatoriams prabilus apie A. Verygos nušalinimą, buvusi šalies vadovė ministrą išvadino asilu. Gal ji, kaip ir konservatoriai, tikisi, kad Lietuvoje bus įvesta nepaprastoji padėtis ir viskas vėl pasikeis? Konservatoriams tai būtų puikus koziris prieš artėjančius Seimo rinkimus. Kaip sako kinų išminčiai: „Kuo blogiau, tuo geriau“.
Šioje situacijoje derėtų pacituoti teisės profesorių Vytautą Sinkevičių: „Pagal Konstituciją, nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai. Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta.“
Taigi, nepaprastosios padėties artimiausiu metu nebus, todėl, ponai kandidatai, visaip susireikšminę piliečiai, auginkite politinius lašinius, nes artėjantys rinkimai išdegins daug kalorijų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: