Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Per ilga karantino trukmė gali turėti daugiau žalos nei naudos

Adomo Žilinsko piešinys.

Jau daugiau kaip mėnesį, nuo kovo 13 dienos, mūsų šalyje paskelbtas karantinas ir Lietuva gyvena visai kitokiomis sąlygomis nei dar šių metų pradžioje. Jeigu medikai ir kitos tarnybos dirba kaip niekad daug, kad mūsų kasdieninis gyvenimas būtų įmanomas, tai kita dalis piliečių dirba nuotoliniu būdu iš savo namų. Kai gyvenimas teka įprasta vaga, po dienos darbų, rūpesčių ir begalinio lakstymo prisėsti namuose būna tikras malonumas ir išganymas. Bet, pasirodo, tikrai yra nelengva ilgą laiko tarpą leisti vien namuose, kai tik retai begali kur nors išeiti.
Tas nelemtas koronavirusas namuose įkalino jau daugiau kaip pusę žmonijos. Bet visa laimė, kad pasigirsta pirmieji geri signalai, kad eilė valstybių jau švelnina šį karantiną. Gerai, kad tarp jų ir mūsų šalis. Karantinas jau padarė milžinišką neigiamą įtaką pasaulio ir Lietuvos ekonomikai. Nukentėjo sunkiai susirgusiųjų koronavirusu sveikata, deja, nepavyko išvengti ir aukų. Stipriai nukenčia ir sveikieji, ilgą laiką leidžiantys namuose, nes nukenčia ne tik jų fizinė būklė, bet ir psichinė sveikata. Pastaroji susijusiu su ilgą laiką tvyrančia nemenka psichologine įtampa ir ateities neaiškumu. Atrodo, kas čia tokio sėdėti namuose, juk nereikia kasti anglies ar kapoti malkų, bet, kaip žinoma, žmogus negali pilnavertiškai egzistuoti ne tik dėl fizinės veiklos trūkumo, bet ir dėl bendravimo su kitais žmonėmis stygiaus.
Tad tvirtai galima teigti, kad per ilgas karantinas žmonėms duoda daugiau žalos nei naudos. Tad visa laimė, kad karantinas jau švelninamas kai kuriose pasaulio valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Net jeigu sušvelninus karantiną kiek išaugs susirgusiųjų koronavirusu skaičius, tai duos vis tiek daugiau naudos nei per ilgas piliečių laikymas karantine. Jau pasiekta didelio psichologinio spaudimo riba, kai buvimas karantine lemia įvairių psichinių ligų paūmėjimą ar nuo per ilgai trunkančios su karantinu susijusios įtampos padaugės tokių susirgimų kaip infarktai ar insultai, kurie nusineš nemažai žmonių gyvybių. Nenuostabu net, kad Italijoje jau yra metodika, kuri apibūdina karantino padarinius žmonėms psichologiniu požiūriu. Kad psichologinė įtampa padarė itin daug žalos Lietuvos gyventojams, teigia ir mūsų psichiatrai, kurie susidūrė su tokio pobūdžio pacientų pagausėjimu.
Jau nuo kitos savaitės Lietuvos valdžia žada leisti lankytis grožio salonuose, nes per trukusį karantiną žmonių išvaizda tikrai pablogėjo, o juk gerai žinoma, kad grožio salonuose ir kirpyklose ypač moterys mėgsta lankytis ne tik dėl grožio procedūrų, bet ir dėl galimybės paplepėti su šių įstaigų specialistėmis. Būtinai reikėtų atidaryti ir lauko kavines, kad žmonės, pagaliau ištrūkę iš namų, galėtų išgerti puodelį kavos, užkąsti ar šnektelėti ir pasidairyti į aplinkinius.
Panašu, kad teks susitaikyti su tuo, kad koronavirusas ir jo grėsmė jau nuolat bus tarp mūsų ir teks prie to priprasti bei dirbti savo kasdienius darbus ir įprastai elgtis. Viskas taip, kaip buvo, jau nebus, nes turėsime laikytis įprastų saugumo priemonių. Tik sugrįžus prie įprastinio darbo ir poilsio ritmo visiškai normalizuosis gyventojų fizinė bei psichinė sveikata, nes daug kas dar labiau vertins paprastą gyvenimą ir jo teikiamus eilinius malonumus.
Balandžio 14 dieną pasaulinio garso infektologas prancūzų profesorius Didjė Raoultas, Mediterranee Infection instituto Marselyje direktorius, teigė, kad epidemija pradeda nykti ir visiškai įmanoma, kad dar pavasarį bus po visko. Mokslininkas taip teigė remdamasis savo vadovaujamo instituto duomenimis. Kai buvo epidemijos viršūnė, šis institutas per dieną nustatydavo 400 koronaviruso atvejų, o dabar tik 60–80 žmonių per parą. Panašu, kad tai jau ne šviesa tunelio gale, o itin ilgo ir tamsaus tunelio galas.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: