Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Aurelijaus planas uždaryti ketvirtadalį Lietuvos namuose neišdegė

DŽ redakcijos nuomonė
Jei garsusis A. Verygos įsakymas dėl 60 metų sulaukusių žmonių nebūtų dėl visuomenės spaudimo atšauktas, dėl jo būtų diskriminuojami ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Jo grėsmingus padarinius būtų pajutusi visa Lietuva – nuo Lazdijų iki Vilniaus.
Buvo planas – ketvirtadalį valstybės piliečių uždaryti namie. Nebus COVID-19 rizikos grupės – nebus ir rizikos jiems. Tačiau koks būtų mūsų visų gyvenimas pagal A. Verygą, jei visuomenės spaudimas nebūtų privertęs pakeisti jo paties gegužės 11 d. įsakymo? Pagal tą grėsmingą įsakymą, darbdaviai privalėjo užtikrinti, kad sulaukę 60 metų amžiaus asmenys negalėtų dirbti ir turėti tam tikro kontakto su kitais asmenimis. Visuomenei ėmus reikšti nepasitenkinimą, šis įsakymas panaikintas. Nebereikės ir prie durų į maitinimo įstaigas, knygynus ar muziejus kabinti žeminančių lentelių, kad senjorai ten nelaukiami.
Žurnalistės Aušros Lėkos nuomone, A. Veryga akivaizdžiai parodė nelabai įsivaizduojantis tokių savo sprendimų galimo poveikio kai kurioms viešojo gyvenimo sritims, jau nekalbant apie žymios dalies visuomenės savijautą.
Pažiūrėkim, kiek Lietuvos žmonių A. Veryga norėjo uždaryti namuose. Statistikos departamento duomenimis, tai beveik ketvirtadalis visų Lietuvos gyventojų – 679,6 tūkst. Iš jų 196,7 tūkst. – 60–64 metų, vadinasi, dar nepensinio amžiaus. Nemažai žmonių dirba ir jo sulaukę – ne tik jiems reikia darbo, kad tiesiog pragyventų, bet ir visuomenei jų reikia, nes kai kuriose viešojo gyvenimo srityse vyresnio amžiaus darbuotojai sudaro žymią dalį.
Jei pagal A. Verygos įsakymą visi, sulaukę 60-mečio, liktų namie, padaugėtų asmenų, kuriems reikia socialinių paslaugų. Per karantiną talkinę savanoriai jau grįžo į darbus, tad visas krūvis vėl tenka socialiniams darbuotojams, o tarp jų – daug vyresnio amžiaus žmonių. Nemažai jų iš socialinių paslaugų teikėjų taptų šių paslaugų gavėjais, nes tarp jų pačių nemažai yra rizikos grupės, kurie turėtų likti namie.
Daugėja darbo ir dirbantiems su rizikos šeimomis, nes karantino metu situacija jose dar paaštrėjo. Tačiau dėl darbuotojų amžiaus ribojimų galinčių lankyti šeimas taip pat sumažėtų.
Jei būtų paklūsta A. Verygos įsakymui, nemaža dalis vaikų darželių vadovų į darbą negalėtų eiti, nes beveik trečdalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovų yra perkopę lemtingą 60 metų ribą. Statistikos departamento duomenimis, prasidedant šiems ugdymo metams 30 proc. šių įstaigų direktorių buvo per 60 metų. Nelabai gelbėtų ir pavaduotojai, nes 22 proc. jų taip pat buvo sulaukę tokio amžiaus.
Nemažai rizikos grupės asmenų ir tarp šių įstaigų auklėtojų – apie 17 proc.
Statistikos departamento duomenimis, šiais mokslo metais tarp bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų ir direktorių vyresnių nei 60 metų buvo daugiau nei kas penktas.
Lazdijų rajono mokyklose šiuo metu dirba 40 pedagogų, perkopusių lemtingąją A. Verygos nustatytą 60-mečio ribą. Tai sudaro apie 14 proc. visų dirbančių pedagogų. Šiuo metu situacija nėra grėsminga, tačiau, jei pedagogų gretos neatsijaunins, gali kilti problemų.
A. Verygos vyresnių asmenų izoliavimo logika turėjo paliesti ir parlamentarus – net 53-ims iš 141 parlamentaro turėtų būti uždarytos ir Seimo durys, nes jie jau yra atšventę 60-ies metų jubiliejų.
A. Verygos intencija buvo lyg ir kilni, tačiau labai netoliaregiška. Visi suvokia: kol nėra skiepų ir vaistų nuo COVID-19 (o jų artimiausiu metu kažin ar bus), visi turime saugotis, o karantinas buvo bene vienintelė priemonė suvaldyti virusą. Tačiau dabar, kai jo sąlygos kitiems švelnėja, siūlyti paversti ketvirtadalį piliečių nepageidaujamais viešajame gyvenime – diskriminacija.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: