Dineta Babarskienė
Saugomose teritorijose, miškuose ir ūkininkų pasėliuose besilinksminantys keturračių vairuotojai – vis aktualesnė problema. O kokia gi situacija šiandien Lazdijų rajone, kurį itin pamilę keturratininkai iš visos Lietuvos? Šio krašto gražiausius kampelius itin mėgsta aplankyti marijampoliečiai keturratininkai, į sodybas atvykstantys ilsėtis kauniečiai, kurie, anot vietinių žmonių, „pasiorganizuoja“ ir vis pralekia mišku. Lyg tyčia, lyg ne jie įlekia ir į kraštovaizdžio draustinius, pralekia pažintiniais takais, kitomis saugomomis teritorijomis, kai kurie keturračių vairuotojai į įspėjimus nekreipia jokio dėmesio: niokoja miško paklotę, draustinių šlaitus.
Girdi tik keturračių gausmą
Veisiejų regioninio parko direkcijos direktoriaus funkcijas vykdanti vyr. specialistė Irma Maciulevičienė tikina, jog kiekvienais metais pavasarį ir vasarą „išlenda“ ši problema. „Ir ne tik keturračiais, bet ir sportiniais motociklais važinėjamasi ne visai atsakingai“, – sako ji. Veisiejų krašte sulaukia keturratininkų iš Marijampolės, Kauno. „Su vietiniais pasikalbame, jie supranta, įsiklauso į mūsų prašymus, o štai iš didžiųjų miestų atvykstantys čia poilsiauti ir nutarę pasivažinėti keturratininkai ne visada elgiasi su mūsų visų turtu – gamta – taip, kaip derėtų“, – tikina I. Maciulevičienė pridurdama, kad būna mėgėjų pasivažinėti ir pirmą, ir antrą valandą nakties. Liaudies išmintis byloja, nepagautas – ne vagis. „Taip ir su keturratininkais“, – tarsteli ji. Anot I. Maciulevičienės, būna, kad ir per paplūdimius „prasineša“. „Turime ženklus, juos klijuojame, įspėjame, ko negalima daryti, bet ne visada tai pagelbėja“, – teigia specialistė. Keturratininkus miške sunku kontroliuoti. „Dažniausiai girdime tik keturračių gausmą, o jų pačių nei pagausi, nei pasivysi“, – sako ji. Ir kada tinkamiausias laikas važinėtis, jie gerai žino. „Jie labai gerai žino, kada mes baigiame darbą“, – tikina specialistė.
Kol kas bandys drausminti ženklais
Veisiejų regioninio parko padalinio vyriausiasis miškininkas Rimas Tumosa sako, kad Lazdijų rajone didelių bėdų kol kas nėra. „Matyti, kad jau važinėja, ypač tai žymu kvartalinėse linijose. Po savaitgalio sugrįžę pastebime, bet didesnių bėdų kol kas neturime“, – sako miškininkas. Anot jo, daug keturratininkų Lazdijų rajone kol kas nesimatė, mat orai nekokie, gal karantinas, tad privengė. „Esame pasiruošę, turime apie 50 ženklų, sudėsime, kad žinotų, kas jų laukia, jei noras kiltų nederamai elgtis“, – sako jis.
Problema neišspręsta visoje Lietuvoje, ne tik Lazdijų rajone
Orams atšilus, pramogautojai su keturračiais išsiruošia į gamtą. Neatsakingai važinėjančių dažnai negąsdina nei įspėjimai, nei baudos. Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Evaldas Brusokas sakėsi girdėjęs ūkininkų nusiskundimus, kad per pasėlius keturračiais važinėja, važinėdami nekultūringai pridaro žalos ir gamtai. „Ši problema egzistuoja visoje Lietuvoje – ji nėra išspręsta“, – sakė pašnekovas.
Kad „kieti“, lai įrodo varžybose
Nekultūringi, neatsakingi keturratininkų pasivažinėjimo atvejai kuria neigiamą visuomenės nusistatymą visų keturratininkų atžvilgiu. „Keturračių klubai, kiek pasišnekame, yra suinteresuoti, kad žala gamtai nebūtų daroma, patys įspėja žmones, kurie nesilaiko taisyklių. Tačiau atsiranda ekstremalų, kuriems legalių trasų, varžybų ir karjerų neužtenka, tuomet leidžiamasi nepramintais takais, niokojama gamta“, – sakė Metelių regioninio parko direkcijos direktorius Ramūnas Krugelis. Vietiniai keturratininkai puikiai žino, kas leistina, kas, šiukštu, ne, su jais bendra kalba randama. „Vieną turėjome tokį, kuris pažintiniu taku „prasinešdavo“ su keturračiu, norėjau pasikalbėti, vis nepavykdavo, paskui išgirdau žmones kalbant, kad ligoninėje atsidūrė“, – pasakoja direktorius. Anot jo, jam sunku patikėti, kai tėvai vaikams nuperka keturratį, o šie sėda ir lekia – tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad keturračiu važiuoti paprasta, motociklu – saugiau. „Viskam reikia įgūdžių ir patirties“, – sako direktorius ir pats apžergęs savąjį motociklą kartais su vėjeliu pralekiantis. Tiesa, direktorius sako, jog visad važiuoja tik leistinu greičiu ir tik ten, kur leidžiama.
„Esame toliau nuo didmiesčių, tad pas mus ramiau“, – teigia direktorius. Anot jo, jau pasiruošta, jei situacija pasikeistų, aptarta ir su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnėmis. „Tik chuliganai nežino, kur išsilieti, klubams priklausantys keturratininkai taip nesielgia. Jei smegenų nėra, tada reikia imtis priemonių“, – teigia jis. O kaip Giraitės miške, taip pat ir Trako, kur žirgams jodinėti skirtais takais lekia keturratininkai? Keista, kad nelaimė dar neįvyko… Iš kelio vingio išnyra keturratininkai tiesiai prieš žirgais jodinėjančius raitelius. Direktorius sakosi, jog būtinai artimiausiu laiku tai patikrins.
Atvykstantieji iš toliau keturratininkai paprastai savo transporto priemones atsiveža, tad jų „bazavimosi“ vietą surasti nesunku. Sunkiau su tais, kurie atlekia patys ir nežino, kur energiją išlieti. Anot direktoriaus, jei jau kuris jaučiasi „kietas“ keturratininkas, savo „kietumą“ gali pademonstruoti varžybose, o ne niokodamas gražiausius Dzūkijos gamtos kampelius.
Kaimo žmonės pasakoja, kad Agarinių ir Giraitės kaimų bei miško keliais vakarais prasideda „veiksmas“: siautėja ratuoti keturratininkai, netyla šūviai…
Važiavimo keturračiais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės – keturračiais galima važiuoti tais pačiais keliais, kaip ir kitoms motorinėms transporto priemonėms. Tai reiškia – draudžiama važinėti bekele ir natūralia miško paklote.