Aidas Kelionis
Mano virtuvės langas yra tarsi strateginė stebėjimo vieta. Žvelgdamas per jį matau praeinančius kaimynus ir kitus žmones, pravažiuojančias mašinas, bėgiojančias laukines kates ir valkataujančius šunis. Bet daugiausia veiksmo regėti šiltuoju metų laiku, kai kaimynai išeina į savo daržus ir ten puoselėdami ežias augina daržoves. Tuo užsiima pensijos sulaukusios moterys, kurioms jau stuktelėjo ne tik septyniasdešimt metų, bet ir sulaukusios virš aštuoniasdešimties.
Žinoma, jeigu sveikata leidžia, kodėl gi neužsiauginus savo šviežių daržovių, o jų dar atlikus susikonservuoti ir žiemai. Prie karštų patiekalų ar lašinukų bus puikus garnyras. Kol sveikata leidžia, laikas, praleistas darže, yra puikus laisvalaikio užsiėmimas gryname ore, o šioks toks fizinis krūvis dar niekam nepakenkė.
Kitas reikalas, kai šiltuoju metų laiku darbas darže tampa vieninteliu užsiėmimu ar net kankinančia prievole. Kad ir nenoriu, nelabai reikia ir netgi neapsimoka, rausiu daržus, nes ką gi kaimynai pasakys? Negali visi žmonės būti vienodi ir laisvalaikiu tik tupėti darže. Šis užsiėmimas toli gražu nėra vienintelė laisvalaikio veikla, o daržais laiko leidimas nei prasideda, nei baigiasi. Dar keisčiau skamba kai kurių žmonių tvirtinimai, kad daržų auginimas duoda ekonominę naudą. Kažin? Šiuo klausimu galima pasiginčyti. Visas daržoves šiais laikais galima nusipirkti parduotuvėse: šviežias ir konservuotas. Kiekvieną kartą galima nusipirkti po truputį, tik tiek, kiek reikia vienam ar keliems kartams. Be to, suskaičiavus, kiek laiko, jėgų ir kitų išlaidų įdedama į daržų auginimą ir priežiūrą, kažin ar ne pigiau daržovių yra nusipirkti, o žinant, kuo kai kurie žmonės laisto daržus, ir apie ekologiškas daržoves nelabai išeina kalbėti.
Reikėtų priminti, kaip atsirado daržai prie namų ar kitose vietose. Tuo metu, kai lietuviai iš nuosavų ūkių buvo suvaryti į kolchozus, ir atsirado daržai. Tada daržai žmonėms buvo reikalingi, kad jie nenumirtų iš bado. Tie laikai seniai praėjo, ir dabar ant beveik kiekvieno lietuvio stalo maisto yra tiek daug, kad pagal išmetamo maisto į sąvartynus kiekį priklausome išsivysčiusioms Europos šalims. Tad klausimas, ar daržai yra būtini dabar, kad kiekviena šeima išgyventų, tėra retorinis.
Tad šiais laikais daržuose neretai dirbama iš seno sovietinio įpročio teigiant, kad jie yra neva naudingi ekonomiškai ir duoda kažkokią apčiuopiamą materialinę naudą. Kai žmonės neskaito knygų, nesiklauso muzikos, nesilanko teatre ir mažiau laiko skiria savo dvasinei kultūrai, tuomet belieka laiką leisti daržuose ir vien tik juos šiltuoju metų laiku tematyti. Kuomet daržus puoselėjantis žmogus suvokia, kad yra ir kitokia laisvalaikio praleidimo forma, tuomet viskas tvarkoj, bet kai pilietis, laisvalaikiu nieko be daržų nematantis ir juose telindintis, ima smerkti tuos, kurie daržų nedirba, o daržoves perka parduotuvėse, tuomet jau visai blogai. Mielieji, atsipeikėkite ir suvokite, kad kaimynų ar kitų žmonių negalima matuoti savo matu, nes yra daugybė žymiai prasmingesnių laisvalaikio praleidimo formų nei tūnojimas daržuose.