Tai, kad viena geriausių Lazdijų krašto ikimokyklinio ugdymo specialisčių ir puiki vadybininkė Loreta Jurkonienė palieka mokyklos-darželio „Vyturėlis“ direktorės postą, daugeliui buvo netikėta ir sunkiai suvokiama. Apie tokio sprendimo priežastis ponia Loreta diplomatiškai nutyli, tačiau akivaizdu, jog yra žinančių visą tiesą apie tai, kodėl Lazdijai netenka puikios specialistės.
Nespėjus Lazdijų rajono valdžiai išlydėti ponios Loretos iš „Vyturėlio“, Lazdijus aplėkė žinia, jog L. Jurkonienė laimėjo konkursą ir tapo vienos iš Alytaus ikimokyklinės įstaigos direktore, šias pareigas ji pradės eiti rudenį.
Ta proga „Dzūkų žinios“ pakalbino ponią Loretą, norėdamos daugiau sužinoti apie buvusį darbą Lazdijuose ir laukiančius iššūkius Alytuje.
– Gerbiamoji Loreta, kiek metų išdirbote Lazdijuose? Kokie Jūsų šviesiausi prisiminimai, kurie liks iš darbo šioje įstaigoje? Kokius savo planus pavyko įgyvendinti?
– Lazdijų mokyklai-darželiui „Vyturėlis“ vadovavau daugiau nei 12 metų. Šviesiausi prisiminimai susiję su projektinėmis veiklomis, su vaikais užsienio valstybėse bei priimant užsieniečius svečius, vykdant tarptautinius Erasmus+ projektus bei renginiai, kai atsakingai ruošdavomės, o man drėkdavo delnai, kai scenoje pasirodydavo „Vyturėlio“ vaikai. Aš visada labai jaudindavausi, būdavo, iš to gražumo net ašarą tekdavo nubraukti. Ateidama dirbti prieš daugiau nei 12 metų turėjau daug planų, norėjau, kad „Vyturėlis“ būtų šauniausias, ugdytiniai pasiektų kuo aukštesnių rezultatų ir jaustųsi laimingi įstaigoje ir tiek darbuotojai, tiek tėvai, tiek jų vaikai didžiuotųsi esantys šios bendruomenės dalimi. Daugelį planų pavyko įgyvendinti, tačiau, kaip ir kiekvienam žmogui, pritrūko laiko kai kuriems darbams. Labai norėjau, kad būtų sutvarkytas sporto aikštynas bei vaikų žaidimo erdvės, tačiau tikiu, kad netrukus bus tai padaryta.
– Kodėl nusprendėte pakeisti darbo vietą? Ar ne gaila palikti Lazdijus?
– Žmogaus gyvenimas kaip upė, kartais į upę metamos šiukšlės, o kartais žiedlapiai, bet upė vis vien teka, taip ir gyvenimas, jis tęsiasi nežiūrint iššūkių. Darbo vieta gyvenimas nesibaigia, aplinkui daug galimybių, tik reikia jas pamatyti ir jomis pasinaudoti. Lazdijų aš nepalieku, aš myliu šį miestą, tačiau myliu ir Alytų, nes esu alytiškė. Labai noriu išbandyti save kitur.
– Kokie iššūkiai laukia Alytuje?
– Naujose pareigose pradėsiu dirbti prieš rugsėjį, o dabar turiu galimybę pailsėti. Vadovo darbas darbo valandomis nesibaigia, todėl pailsėti ir atsipalaiduoti ne visada pavykdavo. O iššūkių bus ir Alytuje, man jie patinka… Laukia įstaigos vidaus renovacija bei daug projektinės veiklos. Taip pat naujas kolektyvas, nauja tvarka, nauji vadovai… Reiks daug ko išmokti.
– Lazdijuose buvote parengę ir vykdėte nemažai projektų. Kokie tai projektai? Ar esate rami, kad Jūsų pradėti darbai bus užbaigti?
– Dirbant „Vyturėlyje“ man pavyko suformuoti kompetentingą komandą, su kuria rengėme bei vykdėme projektus. Buvo įgyvendintas energetinio ūkio modernizavimo projektas, tarptautinis Comenius, du tarptautiniai Erasmus+ projektai ir pradėtas dar vienas Erasmus+ projektas, kurį užbaigs sudaryta projekto vykdymo komanda. Iš tikrųjų dirbdama su šiais projektais įgijau daug tarptautinės patirties, išmokau ne tik anglų kalbos, bet kartu su dauguma mokytojų įgyvendinome daug naujovių įstaigoje. Išvyko į užsienio šalis ir mokytojai, ir mokiniai, pradėta integruoti į ugdomąsias veiklas robotika, kodavimas bei programavimas, kuriose tobulinami 21-ojo amžiaus įgūdžiai, nes, kaip žinia, dabar mes ugdome vaikus ir ruošiame juos ateities profesijoms, apie kurias galbūt net nežinome. Taip pat įstaigoje buvo atnaujintos 3 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, tačiau šis projektas buvo parengtas savivaldybės, aš su komanda vykdžiau stebėseną, už tai laurų sau prisiimti negaliu. Naujausias projektas su Baltarusijos mokyklomis bei Lazdijų ir Veisiejų gimnazijomis buvo ką tik pradėtas, aš buvau šio projekto koordinatorė „Vyturėlyje“. Šiuo projektu buvo numatyta įrengti Kalbų bei Robotikos klases. Vaikams tai labai patinka ir manau, kad šie darbai bus atlikti ir vaikai galės programuoti ir koduoti su naujausiais robotais. Šias idėjas parsivežėme ir pradėjome įgyvendinti vykdydami tarptautinį Erasmus+ projektą „Be creative with Erasmus“ 2017–2019 metais.
Buvo įgyvendinta ir daugiau projektų, vienas iš jų ankstyvasis anglų kalbos mokymas mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupėje, kur kelias valandas per dieną dirba anglų kalbos mokytoja bei mokytoja, vykdanti ikimokyklinio ugdymo programą. Čia vaikai anglų kalbos pradžiamokslį įgyja žaisdami, per veiklas. Ir daug kitų projektų, visų ir neišvardinsiu…
– Kaip manote, ar yra skirtumas tarp darbo periferijos vaikų ugdymo įstaigoje ir apskrities centre?
– Dirbti ir stengtis reikia visur, siekti savo darbą atlikti kaip galima geriausiai.
– Kaip vertinate naujausią ministerijos nuostatą – maišyti penktų klasių sudėtis? Ar vaikams tai nebus psichologinė trauma?
– Mano nuomone, klasių maišymas tiek pirmose, tiek penktoje klasėse yra netinkamas variantas, kadangi vaikams ir taip sunku adaptuotis naujoje aplinkoje, o jie dar ir netenka savo draugų, kartais vienintelių, kuriais gali pasitikėti. Vyresnėse klasėse gal ir neblogai. Bet čia tik mano nuomonė.
– Kokia linkme Lietuvoje eina ikimokyklinis ugdymas, ar matote šviesių perspektyvų šioje srityje?
– Ikimokyklinis ugdymas yra pati svarbiausia pakopa ir jam turėtų būti skiriamas pats didžiausias dėmesys. Svarbiausia, kad patys mažiausi būtų saugūs ir laimingi. Manau, kad pirmiausia turėtų būti atsižvelgta į mokytojus, vykdančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir mokamas tinkamas atlyginimas. Neturėtų būti atotrūkio čia, neturėtų būti nuvertinamas jų darbas. Ugdymas pačių mažiausių yra pats svarbiausias. Juk kokią sėklą pasėsime, tokį derlių surinksime, todėl manau, kad šviesios perspektyvos ateityje, reikia tik motyvacijos ir meilės darbui.
– Kokie Jūsų palinkėjimai Jūsų vadovautą įstaigą lankantiems vaikučiams ir jų tėveliams?
– Mano palinkėjimai kuo šilčiausi ir nuoširdžiausi. Pirmiausia saugios vasaros, saugių pramogų ir visiems sveikiems grįžti į savo mylimą mokyklą. Apkabinu visus kartu ir atskirai.
P. S. Konkursas į „Vyturėlio“ vadovo postą vyks tik lapkritį. Kas galėtų paneigti, kad rajono valdžia lauks, kol viena iš numatytų pretendenčių į šį postą perlaikys kvalifikacinį egzaminą, kurio iš pirmo karto neišlaikė? Tikėkime, jog sprendžiant vadovo kandidatūrą nebus atsižvelgta į giminystės ryšius su įtakingais giminaičiais.
„Dzūkų žinių“ informacija