Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Gamta

Miško medžių genetinių išteklių apsauga

Svarbiausias miško medžių genetinių išteklių apsaugos tikslas – genetinės įvairovės išsaugojimas ateinančioms kartoms, vietinėms medžių rūšims ir jų populiacijoms atsikuriant ar jas atkuriant dirbtiniu būdu ir prisitaikant prie kintančių aplinkos sąlygų.
Dabar visi daugiau ar mažiau supranta biologinės įvairovės reikšmę, tačiau genetinė įvairovė, be kurios negali egzistuoti biologinė įvairovė, dažnai nepelnytai užmirštama. Genetinė įvairovė – visos biologinės įvairovės pagrindas, tik dėl paveldimumo nulemtos adaptacijos rūšys, populiacijos ar atskiri individai prisitaiko prie besikeičiančių klimato ir aplinkos sąlygų, sugeba išlikti ir turėti palikuonių. Kalbant paprasčiau, labai pablogėjus medžių rūšies gyvavimo sąlygoms (klimato šiltėjimas, ligos, kenkėjai, aplinkos užterštumas ir kt.), tik genetinė rūšies įvairovė lemia, ar rūšis išliks. Jei genetinė įvairovė pakankama, net ir sunkiausiomis sąlygomis keletas individų išliks, užtikrindami rūšies tęstinumą ir atsikūrimą. Todėl miško medžių genetiniai ištekliai – labai vertingas mūsų šalies nacionalinis turtas. Nei vienas gyvas organizmas negyvena amžinai, visi būna jauni, pasensta ir pasiekia irimo stadiją. Taip atsitinka ir su medžiais: kadangi jų gyvenimo trukmė gerokai viršija žmogaus gyvenimo trukmę, dažnai mums apgaulingai atrodo, kad medžiai gali gyventi amžinai. Tačiau medžiai, kaip ir žmonės, išlieka tik turėdami palikuonių. Todėl miškininkai ir skiria daug laiko ir lėšų, atkurdami miškus, formuodami naujas miško kartas ir taip išsaugodami mūsų miškų genetinę įvairovę.
Medžių genetinę įvairovę „pačiupinėti“ sunku – tai populiacijų ir atskirų individų požymių visuma, užkoduota medžių DNR. Kuo tų požymių daugiau ir jie įvairesni, tuo genetinė įvairovė didesnė. Todėl miškininkai ieško šios įvairovės gausos arba išskirtinumo ,,centrų“ vietinėse miško medžių populiacijose ir juos saugo statiniais ir dinaminiais metodais.
Statinis metodas – medžių genetinės medžiagos (sėklų, žiedadulkių, audinių) saugojimas genų banko saugyklose. Genetinė medžiaga saugoma šiais metodais – reguliuojant temperatūrą sulėtinus visus gyvybinius procesus ir užšaldžius ją labai žemoje temperatūroje. Saugant genetinę medžiagą sulėtinus gyvybinius procesus prieš padedant sėklas į saugyklą jos išdžiovinamos iki 3–6 proc. drėgnumo, priklausomai nuo medžio rūšies, ir hermetiškai supakuojamos į laminuotus folijos maišelius. Taip paruoštos sėklos saugomos šaldikliuose iki -300 C temperatūros. Tokios laikymo sąlygos užtikrina sėklų išsilaikymą keletą dešimtmečių (spygliuočių – iki 40 metų). Saugykla kasmet papildoma naujais sėklų pavyzdžiais iš genetinių miško medžių išteklių objektų ir nuolat atnaujinama.
Saugant genetinę medžiagą sustabdžius gyvybinius procesus -1960 C temperatūroje, ją galima laikyti neribotą laiką. Naudojant šį metodą gali būti saugomos ne tik sėklos, bet ir augalų dalys (pumpurai, meristemos), iš kurių augalas gali būti regeneruotas naudojant in vitro metodą – mėgintuvėlyje specialioje terpėje iš organo gabaliuko, sprogdinant pumpurus ar kaliuso ląstelių. Šis metodas turi pranašumų: jį naudojant galima gauti neribotą skaičių klonuotų sodmenų, saugoma medžiaga užima mažai vietos, todėl galima išsaugoti didelį individų skaičių, augalai užauginami per gana trumpą laiką bet kuriuo metų laiku, išauginami sterilūs augalai, neužkrėsti ligoms.
Miško medžių genetiniai ištekliai Lietuvoje šiuo metu saugomi dvejuose genų bankuose: Augalų genų banke Dotnuvoje (šaldikliuose) ir Valstybinėje miškų tarnyboje Kaune (šaldikliuose ir skystame azote).
Dinaminis genetinių išteklių išsaugojimas – tai medžių populiacijų ar jų dalių saugojimas jų kilmės vietose in situ, taikant įvairias priemones jiems atkurti, išlaikant tą pačią populiacijos genetinę įvairovę. Tai medynų, skirtų genetinei įvairovei išsaugoti, atkūrimas, apsauga ir priežiūra. Svarbiausias dinaminio genetinių išteklių išsaugojimo pranašumas, lyginant su statiniu, – jis garantuoja nuolatinį populiacijų ir atskirų individų prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkos sąlygų daugelyje kartų. Dinaminis genetinių išteklių saugojimo metodas sudaro sąlygas vykti nuolatinei medžių ar jų populiacijų adaptacijai kintant aplinkos sąlygoms. Saugant dinaminiais metodais turi būti formuojama įvairiaamžė medyno struktūra ir sudaromos sąlygos medynui nuolat atsikurti, t. y. medyne visų amžiaus klasių medžių turi būti maždaug vienodas kiekis: suformavus 3–5 skirtingo amžiaus miško plotus (jaunuolyną, pusamžį, pribręstantį, brandų ir perbrendusį), visuomet turėsime pakankamai gyvybingą, prie besikeičiančių aplinkos sąlygų nuolat prisitaikantį medyną. Nenukentės ir kitų gyvūnų ir augalų rūšių biologinė įvairovė – joms išlikti ir tarpti taip pat reikia įvairių medyno ontogenezės stadijų. Dinaminis metodas – patikimiausias miško medžių genetinių išteklių apsaugos būdas. Medžių genetinių išteklių nykimą gerai iliustruoja prieš 30–50 metų išskirti gamtiniai rezervatai, kuriuose, nevykdant jokios ūkinės veiklos, medžiai perseno ir nedera. Todėl ir būtina medžių genetinių išteklių objektuose taikyti ūkines priemones, įskaitant kirtimus. Priešingu atveju jų vietoje susiformuos kitų medžių rūšių medynai ar krūmynai, o saugomos medžių rūšies genetinė įvairovė bus negrįžtamai prarasta.
Lietuvos miškuose atrinkti, saugomi ir prižiūrimi 160 genetiniai draustiniai ir medynai, 2772 rinktiniai medžiai. Išsamiau apie juos galima sužinoti Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje adresu www.amvmt.lt.

Informacija parengta Aplinkos ministerijos užsakymu.

%d bloggers like this: