Šiais laikais nuėjus į prekybos centrą labai lengvai galima pasiklysti tarp įvairių prekių gausos. Kokiame nors dešrų skyriuje apima nemenkas sąmyšis matant kone dešimt skirtingų rūšių dešros pavyzdžių, o aliejaus skyriuje galima niekaip neatsistebėti, kad šis produktas gaminamas iš kuo įvairiausių žaliavų. Ironizuojant galima pasakyti, kad sovietmečiu, kai kokios nors duonos būdavo tik vienos rūšies gaminys, viskas būdavo elementaru ir aišku. Imdavai, ko būdavo, ir nesukdavai galvos dėl itin gausaus pasirinkimo.
Iki spalio 11 dieną Lietuvoje vyksiančių Seimo rinkimų teliko jau tik kiek mažiau nei keturi mėnesiai. Jeigu laiko prasme keturi mėnesiai yra trečdalis metų, tai politine prasme toks laiko tarpas yra labai mažas. Lietuvoje visą laiką buvo nemažas būrys liberalių pažiūrų rinkėjų, o tokio pobūdžio politinė jėga beveik visuomet patekdavo į Seimą. Šviesaus atminimo tėtis pasakojo, kad dar Smetonos laikais buvo populiarus posakis apie tris lietuvius ir penkias partijas. Juokai juokais, bet šiuo metu Lietuvoje liberalių pažiūrų rinkėjas gali lengvai pasiklysti tarp liberalių partijų gausos.
Juk, kai gerai pagalvoji, rinkėjams užtenka vienos liberalios partijos, už kurią vieningai balsuotų visi liberalių pažiūrų rinkėjai. Deja, taip nėra, ir dėl to telieka apgailestauti, nes visos Lietuvos liberalių politinių pažiūrų partijos galėtų susivienyti ir Lietuvos Seime turėtų nemažą frakciją, kuri tinkamai atstovautų liberalių pažiūrų rinkėjams ir turėtų nemenką politinę įtaką.
Pagrindinė Lietuvos liberali partija yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kuris, nors dabar ir yra Seimo opozicijoje, bet jo politikai yra gerai matomi ir valdžiai oponuoja savo protingais pasisakymais ir išmintingais pasiūlymais. Labai teigiamai liberalų sąjūdį paveikė naujos partijos pirmininkės išrinkimas. Šachmatų asė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra nors ir jauna, bet jau patyrusi politikė, kurios visi pasakymai yra itin protingi, racionalūs ir gerai apsvarstyti. Nemenku intelektu išsiskiria ir kiti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariai. Būtų gerai, kad aplink šią partiją vienytųsi visos liberalių pažiūrų politinės Lietuvos jėgos. Deja, palyginus neseniai įsikūrusi Laisvės partija tik padidino liberalių pažiūrų rinkėjų susiskaldymą. Vietoj to, kad harmoningai įsilietų į Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, Laisvės partija eina savo keliu, bet susiduria su ryškia asmenybių stoka. Laisvės partijos pirmininkė yra Aušrinė Armonaitė, dar išsiskiria Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir neseniai Vilniaus universiteto rektoriumi buvęs politikas. Šiai partijai šiemet norint patekti į Lietuvos Seimą reikia dar bent penkių ryškių asmenybių. Deja, Laisvės partijai jų labai trūksta, tad šios partijos šansai rudenį perkopti penkių procentų barjerą ir tikėtis patekti į Seimą nėra labai realūs.
Lyg dviejų liberalių partijų Lietuvoje būtų maža, visai neseniai įsikūrė nauja politinė partija – Laisvė ir teisingumas. Šiuo atveju susibūrė R. Žemaitaičio, A. Zuoko ir A. Paulausko vadovaujamos politinės jėgos. Šios partijos pirmininku tapo R. Žemaitaitis. Laisvės ir teisingumo lyderiai teigė, kad jų partija yra liberaliai konservatyvi. Tad turint tai galvoje reikia manyti, kad Laisvė ir teisingumas pretenduos ne vien į konservatorių, bet ir į liberalų elektoratą.