Liepos 12 dieną Lenkijoje įvyko antras prezidento rinkimų turas. Jame vyko itin įtempta kova tarp iki tol penkerius metus Lenkijos prezidentu buvusio A. Dudos ir Varšuvos mero R. Trzaskowskio. Šiuose prezidento rinkimuose buvo pasiektas neįtikėtinas balsavusiųjų aktyvumas – beveik 70 procentų. Vis dėlto rinkimus minimalia persvara laimėjo A. Duda, už kurį pasisakė kiek daugiau nei 51 procentas rinkėjų. Už R. Trzaskowskį balsavo kone 49 procentai rinkimo teisę turinčių lenkų. Jeigu skaičiuoti ne procentais, už abu kandidatus balsavo daugiau kaip po 10 milijonų Lenkijos piliečių.
Antrojo prezidento rinkimų turo rezultatas aiškiai byloja, kad Lenkija yra skilusi į dvi lygias puses. Už R. Trzaskowskį balsavo Lenkijos vakarai, kur gyvena labiau išsilavinę, turtingesni, liberalūs ir jaunesni žmonės. Už A. Dudą pasisakė Lenkijos rytai, kur gyvena menkiau išsilavinę, ne tokie pasiturintys, ultrakonservatyvūs ir vyresni rinkėjai. Esant tokiam lygiam jėgų pasiskirstymui A. Dudos pergalę lėmė pačios menkiausios smulkmenos. Ir teisybės dėlei reikia pasakyti, kad valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ aršiai remiamo ir jų politiką paklusniai vykdančio A. Dudos pergalė nebuvo iki galo sąžininga. Todėl, kad antrajai kadencijai išrinktąjį prezidentą itin aktyviai rėmė Lenkijos valstybinė televizija – TVP. Pasakyti, kad ji visus skatino balsuoti už A. Dudą ir nepalankiai atsiliepė apie opozicijai atstovaujantį R. Trzaskowskį, reiškia nieko nepasakyti. Kuo labiau Varšuvos meras R. Trzaskowskis vijosi A. Dudą ir vis labiau artėjant antrajam rinkimų turui apklausų rezultatai, atspindintys pretendentų populiarumą, tapo visiškai lygūs ar tik minimaliai nusvirdavo kieno nors naudai, tuo labiau TVP isteriškai ir pamindama bet kokį padorumą ir sąžiningumą pasisakydavo už A. Dudą ir tuo labiau dergdavo R. Trzaskowskį ir jo rėmėjus.
Jau seniai žinoma, kad valstybinė Lenkijos televizija ir radijas ištikimai tarnauja dabartinei Lenkijos valdžiai. Ir televizijoje, ir radijuje buvo atlikti itin galingi kadrų valymai ir juos paliko ilgamečiai itin profesionalūs ir patyrę darbuotojai. Dabar valstybinėje Lenkijos televizijoje ir radijuje dirba tik aklai prieš „Tvarką ir teisingumą“ keliaklupsčiaujantys darbuotojai, kurie rinkimų kampanijos metu remdami A. Dudą ir puldami R. Trzaskowskį peržengė visas padorumo ribas. Buvo kalbama, kad komunistai buvo geresni už gėjus, o nepriklausomi Lenkijos laikraščiai, žurnalai ir televizijos bei radijo stotys priklauso Vokietijos koncernams, o ši valstybė remdamasi jų pagalba parklupdys Lenkiją ant kelių.
Yra įprasta, kad demokratinėse valstybėse rinkiminiai debatai tampa tikra visos kampanijos puošmena. Privati žiniasklaida abu pretendentus į prezidento postą pakvietė dalyvauti tikrai sąžininguose debatuose sudarydama abiems vienodas sąlygas. Jeigu Varšuvos meras R. Trzaskowskis juose sutiko dalyvauti, tai kažkodėl visiškai nenustebino A. Duda, kuris atsisakė šio pasiūlymo. Savo ruožtu TVP pakvietė abu pretendentus dalyvauti savo surengtuose debatuose, kur, savaime aišku, išskirtinės sąlygos būtų buvusios sudarytos A. Dudai. R. Trzaskowkis juose dalyvauti atsisakė suprasdamas, kad TVP tiesiog tarnaudama „Tvarkai ir teisingumui“ nepajėgi surengti objektyvios ir teisingos diskusijos ir ši virs eiliniu „Tvarkos ir teisingumo“ klapčiukų farsu.
Ką reiškia A. Dudos pergalė prezidento rinkimuose? Visų pirma tai demokratijos, liberalizmo ir laisvės pralaimėjimas. Juk neveltui A. Duda yra vadinamas J. Kaczynskio („Tvarkos ir teisingumo“ vado ir visos Lenkijos „pilkojo kardinolo“) notaru arba jo rašikliu. Jeigu prezidento rinkimus būtų laimėjęs R. Trzaskowkis, tai būtų milžiniškas smūgis „Tvarkai ir teisingumui“. Bet puikus šio opozicijos kandidato rezultatas antrame prezidento rinkimų ture dabartinei Lenkijos valdžiai akivaizdžiai parodė, kad lenkai yra pasiryžę apginti demokratiją ir jos institucijas bet kokia kaina.