Aktyvios vietos veiklos grupės, veikiančios kituose rajonuose, noriai bendradarbiauja su mūsų krašto nevyriausybinėmis organizacijomis ir kartu rengia bei įgyvendina originalius projektus. Neseniai finišavo prieš beveik dvejus metus Trakuose pradėtas ir keturis Dzūkijos rajonus įtraukęs projektas „Dzūkijos piliakalnių kelias“, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo ir Lazdijų krašto iniciatyvūs žmonės.
Praėjusią savaitę šio projekto baigiamajame renginyje Trakuose dalyvavo keturių Dzūkijos rajonų atstovai, tarp jų ir lazdijiečiai – Dzūkijos vietos veiklos grupės nariai ir darbuotojai, savaitraščio „Dzūkų žinios“ atstovai, išleidę šį projektą reprezentuojantį leidinį.
Apie projektą, jo naudą Dzūkijos regionui ir laukiančius iššūkius kalbamės su projekto „Dzūkijos piliakalnių kelias“ iniciatore, Trakų krašto vietos veiklos grupės pirmininke Alvyda Kazakevičiūte-Staniunaitiene.
– Gerbiama Alvyda, kaip kilo mintis rengti šį projektą?
– Kadangi 2018-ieji buvo Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais, šia proga buvo surinkta daug medžiagos apie piliakalnius, tačiau dalis jos buvo nepanaudota. Tada ir kilo mintis rengti projektą, kuris leistų tos medžiagos nepamiršti, plačiau panaudoti, tęsti pažintį su piliakalniais. Nusprendėme, jog tai bus ne tik Trakų krašto projektas, bet įtrauksime į jį ir dar tris dzūkiškas savivaldybes – Lazdijų, Prienų, Alytaus rajono. Sugalvojome atrinkti po keturis piliakalnius iš kiekvienos savivaldybės ir nutiesti tarp jų kelią, kad Lietuvos žmonės ir užsienio turistai pasigrožėtų mūsų piliakalniais.
– Juk Dzūkijoje yra daugiau piliakalnių nei buvo įtraukta į projektą. Kaip vyko piliakalnių atranka?
– Mes norėjome į vieną vietą surinkti tokius piliakalnius, kurie turėtų vienodą naudą. Kitaip tariant, norėjome įtraukti tuos piliakalnius, šalia kurių vyksta veiksmas: dirba amatininkai, tautodailininkai, galima paruošti ir keliautojams pasiūlyti kulinarinio paveldo patiekalus, kur šalia veikia aktyvios bendruomenės. Pasirinkome tokius piliakalnius, šalia kurių yra veiklų. Siekėme, kad mūsų pasirinkti piliakalniai turėtų savo globėjus.
– Ar tokius globėjus, kurie nušienauja piliakalnius?
– Ne tik tokius, o tuos, kurie galėtų pasirūpinti, kad piliakalnių kaimynystėje vyktų kokia nors veikla.
– Per kiek dienų galima įveikti Dzūkijos piliakalnių kelią?
– Mes išbandėme įvairius variantus – neįgaliųjų keliones šiuo keliu, šeimų apsilankymus ir kitus. Autobusu, labai norint, šį kelią galima įveikti per vieną dieną. Jei kasdien aplankysite vieno regiono piliakalnius, tai prireiks keturių dienų. Pavyzdžiui, vien Punios piliakalnyje galima užtrukti visą dieną, nes ten daug atrakcijų. Manau, kad optimalus laikas – 2–3 dienos, pasirenkant nakvynę kurioje nors kaimo turizmo sodyboje. Kiekvieno šiame projekte dalyvaujančio rajono vietos veiklos grupė gali pasiūlyti savąjį kelionės variantą.
– Kur keliautojai galėtų surasti detalesnės informacijos apie piliakalnių kelią?
– Informacijos galima rasti visų keturių rajonų turizmo informacijos centruose, taip pat Lazdijų, Trakų, Prienų, Alytaus rajonų vietos veiklos grupių tinklapiuose. Lazdijiečiai išleido šiam projektui skirtą leidinį, kuriame pateikiama svarbiausia informacija apie Dzūkijos piliakalnių kelią.
– Kaip vyko pasirengimas šio projekto įgyvendinimui?
– Turėjome ne vieną konferenciją, vyko rinkodaros mokymai. Konsultavome šalia piliakalnių gyvenančius žmones ir bendruomenes, kokius suvenyrus pasirengti, kokius patiekalus pasiūlyti, kokius amatus plėtoti.
Štai Rudaminos amatų centras nusprendė, jog Lazdijai rajono piliakalnius lankantiems turistams pasiūlys muilo ir keramikos gaminius.
– Paskutinis, bet nekuklus klausimas. Kiek pinigų buvo skirta šiam projektui?
– Gavome 43 tūkst. eurų. Tai tikrai nedidelė suma, stengėmės taupyti, kai kurie konsultantai sutiko dirbti už ačiū. Labai kviečiu šeimas, moksleivius, jaunimą ir visus, kuriems rūpi mūsų krašto istorija, leistis į kelionę Dzūkijos piliakalnių keliu. Pamatysite tai, ko dar nematėte ir nesitikėjote.
– Ačiū už išsakytas mintis.
„Dzūkų žinių“ informacija