Nuo rugpjūčio 9 dienos, sekmadienio, visas laisvas ir demokratiškas pasaulis sulaikęs kvapą stebi įvykius Baltarusijoje. Po minėtą dieną vykusių prezidento rinkimų, tiksliau, eilinio farso, kuriame apsišaukėlis prezidentas A. Lukašenka masiškai klastojo rezultatus, baltarusiai vieningai patraukė į miestų gatves apginti laisvės ir demokratijos. Niekas kitas be jų pačių to padaryti negali, o likęs pasaulis tegali morališkai palaikyti kovą už laisvę.
Jau dvidešimt šešerius metus apsišaukėlis A. Lukašenka neteisėtai yra Baltarusijos prezidentas. Baltarusiai itin ilgai ir kantriai kentėjo šio režimo nuolatinį melą, apgaules, smurtą ir kankinimus. Opozicijos politikai, kurie nors kiek nepritardavo ūsuoto Minsko šėtono pozicijai, be jokio gailesčio buvo kišami į kalėjimus ir kankinami.
Bet pagaliau juk turėjo ateiti diena, kai kantrūs ir taikūs baltarusiai turėjo pakilti ir tarti griežtą „ne“ apsimetėliui prezidentui. Niekas pasaulyje netrunka amžinai, net pati didžiausia tironija vieną kartą baigiasi ir ateina laisvės valanda. Daug kas prieš rugpjūčio 9 dieną Lietuvoje manė, kad ir šį kartą baltarusiai protestuos kelias dienas ir tik Minske, ir viskas tuo baigsis, o A. Lukašenka toliau valdys ir tyčiosis iš savo tautos. Taip maniusieji žiauriai apsiriko ir jau dabar aiškiau negu aišku, kad šį kartą Minsko tirono ir jo parankinių laukia krachas.
Režimas turėjo minimalių šansų išsilaikyti šį kartą tik vieninteliu atveju, jeigu būtų nepraliejęs savo tautos kraujo. A. Lukašenkos jėgos struktūros šį kartą buvo itin žiaurios ir brutalios. Jos be gailesčio žudė, kankino ir žalojo savo tautiečius, o tai darydami dar iš jų tyčiojosi. Taip elgdamasi valdžia padarė itin didelę klaidą, nes po tokių žiaurių susidorojimų galutinai įsiutino baltarusius, ir jie dabar tikrai eis iki galo – kol bus nuverstas A. Lukašenka ir jo režimas.
A. Lukašenka ir jo pakalikai iš paskutiniųjų siekia išlikti valdžioje ir daro viską, kad taip būtų. Pats apsišaukėlis prezidentas pradėjo organizuoti jį palaikančius mitingus. Iš provincijos į Minską autobusais iš įvairių Baltarusijos miestų prievarta buvo vežami valdininkai ir kiti žmonės, kurie vis dar tiki Minsko režimu. Žinoma, jų yra labai mažai ir jie kaip du vandens lašai primena Sąjūdžio laikais vykusius Lietuvos valstybės nepriklausomybei priešinusius „Jedinstvo“ mitingus. Pastaruosiuose dalyvavusiųjų veidai, kaip ir A. Lukašenkos palaikytojų, liūdni ir tamsūs, kurie kaip diena ir naktis skiriasi nuo šviesių ir pakilių kovotojų už Baltarusijos laisvę veidų.
A. Lukašenka, kaip ir kiekvienas diktatorius, stengiasi išlaikyti valdžią, bet tokio sutrikusio jo dar niekada neteko matyti. Jis net pradėjo lankytis gamyklose ir protestuotojams iš paskutiniųjų melavo, bet buvo nušvilptas ir iškeiktas. Šiaip A. Lukašenkai jau pats laikas bėgti į Rusiją, nes jo laukia liūdnas ir tragiškas galas, kaip ir visų diktatorių. Jeigu jis nespės laiku pasitraukti iš Baltarusijos teritorijos, paprasčiausiai bus nužudytas pačių baltarusių rankomis be jokių abejonių ir be mažiausio gailesčio. Juk išmintinga patarlė byloja: kas sėja vėją, tas audrą pjauna. Beveik trisdešimt metų ūsuotas Minsko tironas A. Lukašenka engė savo tautą ir iš jos visaip tyčiojosi ir dar dabar tebesityčioja, tad nieko keisto ir nuostabaus, kad iš savo tautos sulaukė tokios audringos, aštrios ir negailestingos reakcijos.
Itin svarbi šiuo metu yra laisvų ir demokratiškų pasaulio valstybių reakcija diktatoriaus A. Lukašenkos ir jo režimo atžvilgiu. Ji turi būti itin greita, griežta ir negailestinga. Niekaip negalima apsieiti varganais lemenimais apie apgailestavimą ir Baltarusijos palaikymą. Džiugu, kad šiuo atveju itin ryžtingai veikia Lietuva, be jokio delsimo itin aktyviai palaikanti baltarusių tautos kovą už laisvę. Europos Sąjunga turi vieningai pareikšti, kad nepripažįsta A. Lukašenkos valdžios ir jo buvimo Baltarusijos prezidentu. Valstybės, kuriose vyrauja režimai ir valdo diktatoriai, visomis priemonėmis turi būti stumiamos į kampą, ir joms negali būti net menkiausio gailesčio. Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka šį kartą turi sulaukti kuo aiškesnės, griežtesnės ir vieningesnės viso laisvo ir demokratiško pasaulio reakcijos ir negailestingo pasmerkimo bei sankcijų.