Česlova Šmulkštienė: „Nevietinis seniūnas — blogiau būti negali!“
Ar gali seniūnas iš kito krašto tinkamai vadovauti jam nepažįstamai seniūnijai? Ar gali deramai atstovauti seniūnijos gyventojų interesams, jų visai nepažindamas? Ar neatėjo laikas seniūnus rinkti tiesioginiu balsavimu, kaip tai vyksta merų rinkimuose? Šie ir kiti klausimai vis dažniau kyla rajono žmonėms, kai į seniūnų postus paskiriami ne vietiniai žmonės, o kitų vietovių gyventojai. Taip nutiko ir Lazdijų rajone, kai į Noragėlių seniūnijos seniūnus buvo paskirta moteris iš kito Lietuvos rajono.
Piktinosi seniūnų parinkimo principais
Rajono tarybos narė, ilgametė Seirijų seniūnijos seniūnė Č. Šmulkštienė teigė nesuvokianti praktikos, kai seniūnijos vadovu tampa prašalaitis.
„Seniūnas visada yra arčiausia žmogaus, jis turi pažinoti kiekvieną seniūnijos gyventoją ir žinoti kiekvieno iš jų džiaugsmus ir bėdas. Ką apie seniūniją ir jos žmones gali žinoti iš kito rajono atvykęs žmogus?“– retoriškai klausė buvusi geriausia rajono seniūnė Č. Šmulkštienė.
Ji prisiminė, jog prie buvusio mero Artūro Margelio „importinių“ seniūnų nebūdavo.
„Ar tokiu seniūnų pasirinkimo principu naujoji valdžia nori parodyti, jog Lazdijuose nėra tinkamų specialistų? Žinau, kad seniūnu tapti galėjo vienas vietinis žmogus, turintis dviejų aukštųjų mokyklų baigimo diplomus, tačiau seniūnu jis netapo“, – sakė Č. Šmulkštienė.
Ji teigė, jog galimai naujoji rajono valdžia seniūnais pasirenka savo bičiulius ar pažįstamus.
Vis didėjantis alytiškių, dirbančių Lazdijuose, skaičius kelia nerimą ir formuoja nuomonę, jog netrukus Lazdijai bus prijungti prie Alytaus“, – ironizavo Č. Šmulkštienė.
Seniūnus parenka Vilniuje
Lietuvos savivaldos istorija primena, kad kaimo, miestelio seniūnais buvo renkami žmonės iš vietinės bendruomenės, pelnę konkrečios žmonių grupės pasitikėjimą ir sprendžiantys bendruomenės problemas bei atstovaujantys tos bendruomenės interesams dialoge su aukštesniąja valdžia.
Dabar šis principas yra iškreiptas, seniūnai tapo valdininkais, jų tinkamumą šioms pareigoms tikrina Valstybės tarnybos departamentas, o galutinį sprendimą priima savivaldybės, rinkdamosi iš dviejų daugiausia balų surinkusių kandidatų.
Neseniai įvyko atranka į laisvus dviejų Lazdijų rajono savivaldybės seniūnijų vadovų postus. Jau žinomos naujosios Noragėlių ir Būdviečio seniūnijų vadovės.
Būdviečio seniūnijai vadovaus Aštriosios Kirsnos mokyklos direktorės pareigas laikinai ėjusi Laimutė Šiuikienė. Redakcijos žiniomis, kandidatas į Noragėlių seniūnijos vadovus jau yra pasirinktas, laukiama STT pažymos. Seniūnas bus ne šios seniūnijos, o visai kito rajono gyventojas.
Beveik du dešimtmečius Noragėlių seniūnijai vadovavusi ir gyventojų pagarbą pelniusi krikštoniškė Irena Uleckienė šiemet išėjo į užtarnautą poilsį.
Remiasi teisės aktais
Apie seniūnų paskyrimo detales, apie importinius kadrus, seniūnų atrankos principus kalbamės su savivaldybės administracijos direktore Ilona Šaparauskiene.
Į Noragėlių seniūnus pretendavo dvi kandidatės, gyvenančios kitose Lietuvos savivaldybėse. Administracijos direktorė, paklausta, ar jai atrodo normalu, kai seniūnijai vadovaus žmogus iš kito rajono, visai nepažįstantis seniūnijos žmonių, atsakė, jog savivaldybė laikosi visų galiojančių teisės aktų ir asmeninei nuomonei čia vietos nėra.
„Konkurse visuomet atrenkamas stipriausias kandidatas, džiaugiamės, kai jis būna vietinis, taip pat atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai suteikia teisę dalyvauti konkurse nepriklausomai nuo
gyvenamosios vietos“, – sakė direktorė.
I. Šaparauskienė pridūrė, jog vertinti pretendentus pagal gyvenamąją vietą ir pagal tai nustatyti
prioritetus teisės aktai galimybės nenumato.
Paklausta, kaip ji vertina tendenciją, jog paskutiniu metu daugelį valstybės tarnybos laisvų vietų Lazdijuose užima atvykėliai iš kitų rajonų, direktorė su tuo nesutiko, ji teigė, jog dauguma valstybės tarnautojų, dirbančių savivaldybėje, yra Lazdijų rajono gyventojai.
„Konkursus į valstybės tarnautojo pareigas vykdo Valstybės tarnybos departamentas, pretendentai į laisvas vietas atrenkami teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė administracijos direktorė.
Įstatymai tiesioginių rinkimų nenumato
Pakrypus kalbai apie tai, ar pagal galiojančius įstatymus seniūnijos turi pakankamai autonomijos, direktorė patikino, jog seniūno ir seniūnijos funkcijos yra nustatytos Vietos savivaldos įstatyme ir interpretacijų čia būti negali.
„Lazdijų rajono savivaldybėje yra 11 seniūnijų, kuriose situacija skirtinga. Daug kas priklauso nuo seniūno iniciatyvumo, pastangų ir gebėjimo surasti bendrą kalbą su gyventojais“, – teigė I. Šaparauskienė.
Pasidomėjus, ką I. Šaparauskienė galvoja apie galimybę seniūnus rinkti tiesioginiuose rinkimuose, administracijos vadovė atsakė: „Lazdijų rajono savivaldybės administracija vadovaujasi galiojančiu
Vietos savivaldos įstatymu, o šiuo metu galiojantis įstatymas tiesioginių rinkimų nenumato. Mūsų nuomone, nėra svarbu, ar seniūnas yra konkurso būdu išrinktas tarnautojas, ar tiesiogiai išrinktas
žmonių. Svarbu, kad jis dirbtų seniūnijos ir jos gyventojų labui“.
„Dzūkų žinių“ informacija