Aidas Kelionis
Visas ketverius metus trukęs valstiečių valdymas pasižymėjo sveikatos ministro A. Verygos šventa ir itin atkaklia kova su alkoholiu. Bet jis kovojo ne tik su alkoholiniais gėrimais. Jo taikiniu buvo virtęs net vaikiškas šampanas Pasirodo, jo nuomone, šis gėrimas yra ne mažiau pavojingas nei tikras šampanas, o vaikai, pradėję ragauti vaikišką jo atitikmenį, kiek ūgtelėję iš karto puls lakti šampaną su laipsniais ne buteliais, o dėžėmis, kibirais, o galbūt net cisternomis.
Kaip ten bebūtų, bet alkoholiniai gėrimai žmonijos istorijoje gaminami labai seniai. Dar senovės Egipte buvo verdamas alus, o apie vyno gamybą nėra ko nei šnekėti. Žinoma, yra tokia žmonių dalis, kurie paragavę negali sustoti ir jiems alkoholinių gėrimų naudojimas tampa didele ar net labai didele problema. Tokiems alkoholinių gėrimų iš viso geriau neragauti. Juk jeigu sergi šienlige, su malonia moterimi neik gulti ant šieno. Čia irgi yra tas pats. Bet yra daug žmonių, kuriems alkoholinių gėrimų vartojimas nėra problema. Tiksliau sakant, alkoholiniai gėrimai yra sukurti protingiems žmonėms tam tikra proga išgerti ir atsipalaiduoti. O anksčiau minėtiems, kuriems alkoholio paragavimas reiškia pasileidimą į ilgą ir varginantį maratoną, geriau to nepradėti. Tiesa, tiems, kurie negali gerti alkoholinių gėrimų, yra sukurtas alus, vynas ir kiti gėrimai be alkoholio. Nors jie turi tiek pat bendro su normaliu alumi ar vynu, kiek guminė moteris su tikra.
Pats esu iš tos rūšies žmonių, kurie paragavę negali sustoti. Tad vieną praėjusio dešimtmečio pavasario dieną gausiai prisiplempęs ir naktį bei kitą rytą išgyvenęs siaubingas pagirias, nutariau, kad gana. Nevartoju jau keturiolika metų, bet vis dar save vadinu alkoholiku. Kaip žinoma, kad ir kiek metų ar dešimtmečių esi blaivus, bet vis tiek lieki alkoholiku, nes buvusių narkomanų, kaip ir buvusių alkoholikų, nebūna.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad gyvenimas be alkoholinių gėrimų vartojimo yra visai normalus ir smagus. Žinoma, nebūna to prisijungimo prie kosmoso išlenkus dvylika bokalų ar litrą stipresnio, bet nebūna ir pragariškų pagirių, kai galva tampa kvadratinės formos, nieko negali valgyti ir guli paslikas visą dieną kaip kontūzytas karys.
Buvo periodas, kai tikrą alų bandžiau pakeisti jo atitikmeniu be alkoholio, bet jo gėrimas man tepasirodė savęs apgaudinėjimu. Geriau jau gaivintis gira, kola ar kokiu nors dar gaiviuoju gėrimu. Toksikologijos autoritetas profesorius R. Badaras apskritai teigia, kad alkoholikams, kurie jau nevartoja alkoholinių gėrimų, geriau negerti nealkoholinio alaus ir kitų panašaus tipo gėrimų, nes jie vis tiek palaiko priklausomybę ir didina atkryčio riziką.
Tik patyręs savo gyvenime tokį reiškinį kaip alkoholizmas, supranti, kad visokie alkoholio draudimai ir net toks dalykas, kaip bandymas uždrausti vaikišką šampaną, nieko realaus pakeisti negali. Daug ką lemia auklėjimas šeimoje, bet tai nereiškia, kad alkoholikų vaikai būtinai piktnaudžiaus alkoholiniais gėrimais, o abstinentų vaikai būtinai bus tokie patys. Ne draudimais, o kruopščiu ir neprievartiniu aiškinimu galima pasiekti norimų rezultatų. Kultūringų ir išsivysčiusių šalių pavyzdys rodo, kad draudimais ir radikaliomis priemonėmis nieko svaraus neįmanoma pasiekti. Tad ir mums nereikia ieškoti kažkokio naujo kelio, o pasinaudoti kažką šioje srityje pasiekusių šalių pavyzdžiu.