Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

KETVIRTADIENIO AIDAS

Aidas Kelionis

Prieš kelerius metus Seimo narys konservatorius V. Kernagis parengė įstatymą, įpareigojantį radijo stotis 35 procentus laiko transliuoti lietuvišką muziką. Iš pirmo žvilgsnio kai kam šis sumanymas gali pasirodyti visai geras. Dabar pagalvokite, jeigu pasirodytų įstatymas, kuris teigtų, kad restoranuose ir kavinėse 35 procentai patiekalų turi būti lietuviški. Tuomet juk neliktų itališko, meksikietiško, uzbekiško ir kito užsienietiško maisto restoranų. Įstatymu kavinių ir restoranų savininkus priversti, kad trečdalis maisto būtų lietuviškas, yra tikra nesąmonė. Panašiai skamba ir noras įstatymu nustatyti radijo stotis kažkiek laiko konkrečiai groti lietuvišką muziką.
Apskritai nėra geresnio rinkos reguliuotojo už pačią laisvą rinką. Štai prieš kelerius metus Veisiejuose atsidarė jauki kavinukė pačiame miesto centre, kitoje pusėje autobusų stoties. Čia galima paragauti tikrai skanių ir sąlyginai nebrangių net keliasdešimt rūšių picų, kebabų, skrudintų koldūnų ir panašiai. Šeimininkai nusprendė vietiniams ir miestelio svečiams pasiūlyti būtent tokio maisto. Toliau jau veikia rinkos dėsniai. Kaip sakoma: jeigu yra paklausa, yra ir pasiūla. Kiek pačiam tenka matyti, picerijoje lankosi nemažai žmonių, reiškia, šios kavinės šeimininkai siūlydami konkretaus minėto maisto pataikė. Jeigu šis maistas būtų neperkamas ar nepatiktų klientams, picų ir kebabų verslas nebūtų pelningas ir turėtų užsidaryti.
Tęsiant temą apie radijo stotis ir kokia jose turėtų skambėti muzika, noras primesti joms tam tikrą procentą lietuviškų dainų irgi skamba mažų mažiausiai keistai, jeigu ne kvailai. Kaip galima komercinėms radijo stotims pasakyti ar įsakyti, koks turi būti jų turinys? Jos pačios renkasi dainas ir siekia išlaikyti klausytojų dėmesį. Be to, radijo stočių vadovai ir už mikrofono sėdintys žmonės nėra atsitiktiniai ir ne veltui dirba radijuje. Jie puikiai išmano muziką, jos istoriją ir kitas plonybes. Tad jie ir eteryje skambančias dainas parenka neatsitiktinai.
Taip jau natūraliai susiklostė, kad pasaulyje vyraujanti kalba yra anglų. Tad ir daugiausiai kokybiškų ir labiausiai klausomų dainų yra sukurta anglų kalba. Tokių įrodymų nereikia toli ieškoti – tiesiog kiekvienam iš mūsų užtenka prisiminti savo mėgstamiausias muzikos grupes, atlikėjus ir kūrinius. Taip pat galime prisiminti ir kokių radijo stočių mieliausiai klausomės. Lietuvoje bene populiariausios gražias tradicijas turinčios: M–1 ir Radiocentras. Be jų yra ir dar kelios visai neprastos. Tad šių radijo stočių profesionalūs darbuotojai ir atrenka, kokias dainas pasiūlyti klausytojams. Čia vėl veikia jos didenybė laisvoji rinka. Jeigu radijo stočių darbuotojai parinks prastesnes dainas klausytojams, tuomet kris radijo stočių klausomumas ir populiarumas, o kartu sumažės ir pelnas bei darbuotojų atlyginimai. Tad prastai dirbti ir klausytojams pateikti ne tokias smagias ir maloniai klausomas dainas jiems paprasčiausiai neapsimoka. Bet patikėkite, radijo stotyse nedirba atsitiktiniai žmonės, neišmanantys muzikos. Jie puikiai atskiria gerą muziką nuo prastos ir puikiai žino, ką pasiūlyti klausytojams.
Lietuvos atlikėjams telieka kurti gerą muziką, kurią norėtų transliuoti radijo stotys, ir tuomet nereikės jokių įstatymų, nustatančių, kiek radijo stočių eteryje turi skambėti lietuviškų kūrinių.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: