Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Verslas

Maistui daug išleidžiame ir daug jo išmetame. Kas daugiausia?

Maistas konteineryje.

Kiekvieną savaitę biologinio apdorojimo įrenginiuose, kuriuos eksploatuoja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, apdorojama apie pustrečio šimto tonų atliekų. Nemažą jų dalį sudaro dar tinkamas naudoti maistas.
Tačiau ARATC vadovas A. Reipas pastebi, kad gyventojai gerų maisto produktų išmeta santykinai nedaug.
„Didžiausia maisto dalis Lietuvoje yra prarandama iki jo pardavimo – laisvoje rinkoje, reikalaujančioje gaminti daug. Taip yra užprogramuotas pagaminto maisto perteklius, kuris nesunaudojamas, o išmetamas“, – sakė A. Reipas, dalyvaudamas diskusijoje, skirtoje Tarptautinei informavimo apie maisto švaistymą dienai.
Europos Komisijos sprendimu ši diena šiemet rugsėjo 29-ąją paminėta pirmą kartą. Taip siekiama atkreipti dėmesį į pasauline problema jau vadinamą maisto švaistymą.
Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje kasmet susidaro apie 88 mln. tonų maisto atliekų. Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, mūsų šalies namų ūkiai per metus išmeta daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Tačiau ARATC vadovas A. Reipas sako, kad tikslios ir patikimos statistikos apie išmetamą maisto kiekį nėra, o realybėje stebima situacija leidžia daryti prielaidą, kad mūsų šalies gyventojai didelių kiekių tinkamo vartoti maisto neišmeta.
„Gyventojai daugiausia išmeta maisto atliekas – tai, kas atlieka gaminant maistą: lupenas, nuograužas, kitas vartojimui netinkamas vaisių, daržovių liekanas. Šį rudenį maisto atliekų konteineriuose itin gausu nuvalytų grybų likučių“, – portalo 15min.lt surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo verslo, Maisto banko, maitinimo įmonių atstovai, kalbėjo A. Reipas.
Diskusijoje akcentuota, kad, įvairių apklausų duomenimis, lietuviai maistui išleidžia labai didelę savo pajamų dalį – apie 60 proc., kai daugelyje kitų ES šalių šis rodiklis tesiekia 12–14 proc.
Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalies gyventojai nėra didžiausi maisto švaistūnai – iš gyventojų surenkamose maisto atliekose aptinkama santykinai nedaug naudojimui tinkamų produktų.
Dar viena priežastis – atskiras maisto atliekų surinkimas, leidžiantis kiekvienam gyventojui pamatyti, kiek maisto produktų ar jų likučių jis išmeta.
Alytaus regionas yra šalyje vienintelis, kuriame maisto atliekos iš gyventojų surenkamos atskirai, o Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra didžiausias maisto atliekų tvarkytojas Lietuvoje.
Jo eksploatuojamuose biologinio apdorojimo įrenginiuose tvarkomos ir iš įvairia veikla užsiimančių įmonių surinktos maisto atliekos. Būtent jos sudaro didžiąją čia perdirbamų atliekų dalį. Pastebėta, kad didžiausi nesuvalgyto maisto kiekiai susidaro viešojo maitinimo įstaigose, klientus aptarnaujančiose „švediško stalo“ principu.
„Daugiau kaip penkerius metus dirbame šioje srityje ir esame pakankamai gerai išanalizavę situaciją su maisto atliekomis. Prieš pradedant atskirą jų surinkimą iš gyventojų, buvo daugybė nuogąstavimų ir svarstymų: kaip bus ar bus gerai? Bet dabar jau galime sakyti, kad daugelis gyventojų, ypač individualių namų, jau suprato ir priprato rūšiuoti maisto atliekas“, – kalbėjo A. Reipas.
Atskiras maisto atliekų surinkimas iš regiono daugiabučių namų gyventojų dar tebėra pradinėje stadijoje. Stebint ir analizuojant šį procesą, paaiškėjo, kad maisto atliekas į bendro naudojimo konteinerius geriau mesti surinktas į maišelius.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į prekybos tinklus, prašydamas pradėti naudoti maišelius, kurie tiktų ir maisto atliekoms surinkti.
Į šį kvietimą atsiliepė „Rimi“ prekybos tinklo atstovai. Šis tinklas pirmasis pradėjo naudoti kepinių maišelius, kurių ir permatomas langelis pagamintas ne iš plastiko, o iš popieriaus bei suklijuotas su maišeliu klijais, kurie yra saugūs liestis su maistu. Šie maišeliai yra suyrantys, tinkami maisto atliekoms surinkti ir mesti į konteinerį.
„Pastebėjome, kad, pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, sumažėja ir išmetamo maisto kiekiai – taip ugdomas žmonių sąmoningumas. O kai žmogus sąmoningai elgiasi su atliekomis, jis sąmoningai ir atsakingai elgiasi ir kitose gyvenimo srityse“, – diskusijoje apie pasauline problema tampantį maisto švaistymą kalbėjo ARATC vadovas A. Reipas.

ARATC inf.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: