Aidas Kelionis
Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga visą savo buvusią ketverių metų kadenciją niekaip nenurimo ir vis stengėsi sugalvoti ką nors uždrausti. Itin didelį šurmulį pastarojo pono veikla buvo sukėlusi siekiant mokyklose padaryti kuo sveikesnį mokinių maistą. Nors pati idėja nėra bloga, bet to negalima siekti vien draudimais. Tad visai nenuostabu, kad siekis padaryti mokinių maistą kuo sveikesnį sulaukė itin daug kritikos ir protestų iš pačių mokinių ir jų tėvų. Vietoj bulvių košės mokinių lėkštėse atsirado įvairios kruopos, kurios mokiniams paprasčiausiai nėra skanios, padaugėjo daržovių. Uždrausti spirgučiai, grybų padažas ir kiti panašūs dalykai, darantys maistą skanesnį.
Kiek teko girdėti iš bičiulio, jo paauglė dukra paprasčiausiai protestuodama tokio maisto nevalgė. Jeigu anksčiau vaikai valgydavo mokyklos valgyklose, tai dabar keliavo kebabų kioskų arba picerijų link, kur kirto picas, kebabus, skrudintas bulvytes ir kitą neva nesveiką maistą. Nejaugi mokyklų valgyklos vėl bus priverstos grįžti į liūdnus sovietinius laikus, kai valgyklos ruošdavo tokį jovalą, kad vien pastarąjį pamačius norėdavosi vemti. Pats mokiausi sovietiniais laikais ir gerai prisimenu, kad kai nieko nebūdavo namie, tėvai duodavo rublį ir liepdavo pavalgyti pietus valgykloje. Tai būdavo didelė bausmė. Dar ir dabar prisimenu pažliugusius ir beskonius ryžius ir makaronus bei kitus garnyrus ir patiekalus, kurie buvo pasityčiojimas iš normalaus maisto.
Nejaugi ministras A. Veryga ir kiti jo funkcionieriai, siekdami neva sveiko maisto mokiniams, vėl mokyklų valgyklas pavers pasibjaurėjimo maistu vieta. Juo labiau, kad taip vadinamas sveikas maistas toli gražu negarantuoja nei geros savijautos, nei sveikatos, nei ilgaamžiškumo. Spaudoje kartas nuo karto vis pasirodo publikacijos apie žmones, sulaukusius šimto ir daugiau metų. Skaitydamas šiuos straipsnius, vis atkreipiu dėmesį į šių ilgaamžių gyvenimo būdą. Pasirodo, nei vienas ilgaamžis nebuvo sveikuolis. Valgydavo paprastą ar net prastą maistą, be to, mėgdavo užkirsti skaniau – riebiau, sūriau, nevengdavo pasimėgauti saldumynais. Gal vis dėlto ne veltui šiais laikais vegetariška ir ypač veganiška mityba laikoma psichiniu sutrikimu.
1979 metais Vilniuje vyko Sovietų Sąjungos suorganizuotos krepšinio varžybos, kuriose dalyvavo ir JAV komanda, sudaryta iš studentų. Toje ekipoje žaidė tuo metu dvidešimtmetis Ervinas Johnsonas. Vėliau jis, žaisdamas NBA, tapo vienu geriausių šios lygos visų laikų krepšininkų, žinomu kaip Magicas Johnsonas. Bet šį kartą ne apie krepšinį kalba. Šiam krepšininkui itin atmintin įstrigo tai, kaip juos maitino turnyro sovietiniame Vilniuje metu. Magicas dar iki šiol su pasibjaurėjimu prisimena maistą. Jis pasakojo, kad valgė kažkokį beskonį ir bekvapį maistą ir vis svajojo apie tai, kad grįžęs į JAV galės sukirsti picą, mėsainį, dešrainį ar sūrainį. Jeigu jau aš, gimęs ir augęs sovietmečiu, su šiurpu prisimenu sovietinės virtuvės bjaurumą, tai tik galima įsivaizduoti, kokį didelį ir nepamirštamą neigiamą įspūdį paliko šios virtuvės jovalas amerikiečiams. Dabar susidaro savotiškas deja vu jausmas, kai norima tikrai buvusį skanų valgyklų maistą vėl paversti neskaniu. Negi žengsime pirmyn į praeitį ir mokinius vėl versime, nori jie to ar ne, lapnoti gal ir sveiką, bet neskanų maistą.
Galvojant apie tai, kas dabar pateikiama mokiniams valgyti mokyklų valgyklose, nori nenori imi ir prisimeni varganas sovietines valgyklas. Nejaugi mokyklų valgyklos vėl tapo neva sveiko, bet neskanaus ar net bjauraus maisto gaminimo vietomis? Ir kas sugalvojo, kad sveikas maistas būtinai turi būti neskanus? Taip pat teiginiai, kad picos, kebabai, skrudintos bulvytės yra nesveikas maistas, gerokai perdėti. Ir pagaliau kas gali žmogui uždrausti laisva valia valgyti tokį maistą, koks pačiam tinka ir patinka?