Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

KETVIRTADIENIO AIDAS

Aidas Kelionis

Kai lėtai slenka niūrios ir tamsios advento dienos, kurias dar liūdnesnėmis padaro įvestas griežtas karantinas ir niekur toliau negali išvažiuoti, geriausias būdas prasiblaškyti ir pakelti sau nuotaiką yra vasaros prisiminimai. Prieš porą metų kaip tik tokia nuostabi vasara ir pasitaikė.
2018-ųjų vieną vasaros pradžios dieną ėjau gatve ir jau artėjau prie šalia šaligatvio augančios liepos, kai pajutau aštrų ir malonų liepžiedžių kvapą. Pagalvojau, kad dar tik birželio pradžia, o jau žydi liepos. Susitikęs pažįstamą pasidalinau šiuo faktu, o jis atsakė, kad liepos pradėjo žydėti jau gegužės pabaigoje. Galima pasakyti, kad ta vasara prasidėjo mėnesiu anksčiau, ir tai buvo joks išsigalvojimas, o tikra tiesa.
Labai mėgstu maudytis šalia namų tyvuliuojančiame Ančios ežere. Net neatsimenu, kiek metų iš eilės tai pradedu daryti birželio mėnesį, greičiau antroje jo pusėje. Tuomet orui taip anksti atšilus įlindau į ežerą gegužės pabaigoje ir visiškai to nesigailėjau, nes vanduo buvo iš tiesų šiltas. Labai mėgstu vasarą, tad vis galvojau, kad visai nesupyksiu, jeigu prie puikių vasaros orų dar prisidės ir tikrai neprastas gegužės mėnuo.
Kiek vėliau laukiau, kada pasirodys pirmasis braškių derlius, kuriam, deja, labai kenkė sausra. Nuo tokių tropinių karščių braškės net iškepdavo tiesiogine to žodžio prasme arba per anksti prinokdavo būdamos dar per mažos. Labai mėgstu šias uogas, tad nekantravau norėdamas jų paragauti. O jų sezonas toks trumpas. Dar gegužės mėnesį teko matyti pardavinėjamas braškes viename prekybos centre. Jos buvo atvežtos iš Ispanijos. Nutariau jas pauostyti ir gerokai nusivyliau – nesklido aromatas, būdingas bent lenkiškoms ar lietuviškoms braškėms.
Tuomet prisidėjo pagrindinė mūsų krašto aktualija ir bėda – vyraujanti sausra. Padoraus lietaus nebuvo labai seniai ir ūkininkų laukų žemė tapo panaši į pelenus. Kas svarbiausia, ir artimiausios prognozės ilgesnio ir padoraus lietaus nežadėjo, o tai varė į neviltį ūkininkus, kurių daržovės džiūvo laukuose. Jeigu mažus plotus daržų dar galima buvo išgelbėti laistant, tai didesniuose plotuose nebuvo įrengtos laistymo sistemos. Tuomet beliko melsti Aukščiausiojo, kad atsiųstų lietaus.
Užtat tokia nepadoriai karšta gegužė džiugino beatostogaujančius, poilsiaujančius ir kitus, kurie galėjo mėgautis malonaus oro teikiamais smagumais. Tik reikia pastebėti, kad vis dėlto lietuviai dar neturi įgūdžių, kaip elgtis pliaže ir vandenyje. Apskritai tokiame karštyje reikia elgtis labai atsargiai. Tai aktualu žmonėms, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Pastariesiems, tvyrant tokiems karščiams, iš viso nepatartina būti saulėje nuo 10 iki 15 valandos. Bet ir galintys būti karštyje nesielgia protingai. Gulėjimas saulės spinduliuose kelias ar daugiau valandų jau prasilenkia su sveiku protu. Galima ne tik įsitaisyti odos nudegimus, bet ir gauti saulės smūgį, nualpti ar sutrikti kraujotaka, jau nekalbant apie rimtesnius negalavimus. Lietuvoje apskritai įsigalėjęs netikęs įprotis vasarą nedengti galvos kepuraitėmis nuo saulės. Tai labai nesveika ir paprasčiausiai kvaila. Be to, gulint saulėtoje vietoje būtina naudoti kremus nuo saulės ir jais neužtenka tik vieną kartą per dieną išsitepti. Juos reikėtų vartoti net kelis kartus per dieną.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: