Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Žmonės

Lazdijuose auginama pamaina garsiajam kraštiečiui – dailininkui A. Žmuidzinavičiui

S. Jančiukaitė puikiai pasirodė nacionaliniame piešinių konkurse „Lietuvos raudonoji knyga“, kur jos triptikas „Amžina dabartis“ laimėjo trečiąją vietą.

Visais laikais mūsų krašte buvo daug žmonių, kurie savo talentu, sugebėjimais garsino ne tik Lazdijų rajoną, bet ir visą Lietuvą. Visa šalis puikiai žino ir iki šiol žavisi mūsų kraštiečio, garsaus dailininko Antano Žmuidzinavičiaus kūryba, kardinolo Sigito Tamkevičiaus išmintimi, kitų žemiečių mokslo, verslo, kūrybos laimėjimais. Džiugu, kad talentingais lazdijiečiais galima džiaugtis ir dabar. Viena iš jų – jaunoji menininkė Sandra Jančiukaitė, kurios dailės darbai puikiai vertinami nacionalinuose konkursuose.
M. Gustaičio gimnazijos vienuoliktokė, buvusi Lazdijų meno mokyklos auklėtinė S. Jančiukaitė puikiai pasirodė nacionaliniame piešinių konkurse „Lietuvos raudonoji knyga“, kur jos triptikas „Amžina dabartis“ laimėjo trečiąją vietą.
Apie meilę menui, puikiai įvertintą kūrinį, ateities planus ir meninio matymo būtinybę Lazdijų krašte „Dzūkų žinios“ kalbasi su jaunąja menininke.

– Konkurse „Lietuvos raudonoji knyga“ pristatei savo triptiką „Amžina dabartis“. Kūrinį sudaro trys paveikslai, juose galima pajusti nerimo nuotaiką. Kaip gimė šis triptikas?
– Pirmiausia nupiešiau vieną paveikslą, konkurso antrame etape nupiešiau antrą, o finale trečią paveikslą teko nupiešti per 4 val. Taip, triptike jaučiamas nerimas. Dėl gamtos išsaugojimo, nes ir konkursas skirtas Raudonajai knygai, primenant, jog turime saugoti gamtą.

– Trečioji vieta Lietuvoje – puikus pasiekimas. Ar esi patenkinta konkurso rezultatu?
– Žinoma, pirmoji vieta būtų geriau, tačiau visos Lietuvos mastu laimėta trečioji vieta – puikus pasiekimas. Esu patenkinta, tai motyvuoja kurti toliau.

– Kaip gimsta tavo darbai – spontaniškai ar daug ir ilgai prie jų dirbi?
– Aš mėgstu ilgai dirbti su smulkiausiomis paveikslų detalėmis ir ilgai jas tobulinti. Turiu daug neužbaigtų darbų, kurių niekam nerodau, kol jie nėra tokie, kokius juos matau.

– Ar sau pieši, ar Tau svarbu, kad darbus pamatytų kiti?
– Piešiu sau, tačiau kai darbas užbaigtas ir man patinka, tada galiu ir viešai parodyti.

– Kada pradėjai rimtai domėtis daile?
– Viskas prasidėjo prieš devynerius metus, kai tėvai mane nuvedė į Meno mokyklą. Detalių neatsimenu, tik jie sakė, jog pati prašiau, kad ten įrašytų. Tiesą sakant, ilgą laiką neturėjau didelio polinkio piešimui, tačiau prieš dvejus metus pajutau, kad galiu piešti ir padaryti kažką įdomaus.

– Kokia technika artimiausia?
– Bandau įvairias technikas, bet grafika labiausiai patinka.

– Kiek savo laiko skiri dailei?
– Stengiuosi piešti kiekvieną dieną.

– Ką labiausiai mėgsti piešti?
– Merginų portretus.

– Ar pieši taip, kad būtų tikslūs veido bruožai, ar improvizuoji?
– Stengiuosi piešti taip, kad veidas būtų atpažįstamas.

– Įtariu, kad pagrindiniai tavo modeliai – draugės?
– Taip, daug jų nupiešiau.

– Ar nesulauki jų pastabų, kad nepanaši ar negraži išėjo?
– Ne, panašu, jo jos lieka patenkintos. Viena draugė, kai pamatė savo portretą, tai net apsiverkė. Supratau, kad ašaros buvo nė liūdesio, bet laimės.

– Esi baigusi Meno mokyklą ir ten jau nebesimokai, tai kas tave konsultuoja dėl tapybos?
– Taip, dabar dirbu savarankiškai, pati. Kartais paklausiu savo buvusių mokytojų nuomonės ir patarimo.

– Lazdijus graži gamta. Ar mėgsti tapyti peizažus?
–Ne, peizažų netapau, linkstu prie portretų. Gražius vaizdus labiau mėgstu fotografuoti, o ne piešti.

– Ar planuoji savo gyvenimą susieti su daile?
– Galvoju apie tai, kad tobulinsiuosi ir norėsiu dirbti meno srityje. Be dailės dar mėgstu vaidinti, groju gitara. Manau, kad būsimoji mano profesija bus susieta su menais.

– Ar tėvai neatkalbinėjo rimtai užsiimti menais, ar nesiūlė rinktis praktiškesnę profesiją?
– Pradžioje bandė atkalbinėti, tačiau vėliau suprato, jog man tai svarbu, dabar leidžia man rinktis tai, kas man patinka.

– Ar seki meno pasaulio aktualijas? Koks dailininkas tau labiausiai patinka?
– Kai nebuvo karantino, aplankydavau parodas, dabar aktyviai seku menininkų darbus socialiniuose tinkluose. Nors tai gali nuskambėti banaliai, bet mano tapytojas nr. 1 – Vincentas van Gogas.

– Ar Lazdijuose gera terpė augti dailininkui?
– Gerai – yra ir šiek tiek miesto aplinkos, ir gamtos peizažo. Viskas šalia, tik mokėk pamatyti.

– Ar reikia Lazdijams dailininkų?
– Dailininkų visur reikia – ir dideliame mieste, ir rajono centre, jie padeda formuoti vietos gyventojų meninį skonį.

– Ačiū už pokalbį. Linkime kūrybinės sėkmės!

„Dzūkų žinių“ informacija

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: