Dzūkų žinios

Valdžios įsakymas dėl mėšlidžių – smūgis žemiau juostos

Dalintis:
„Jei valdžia deklaruoja, jog tokia tvarka pagerins ekologinę situaciją, tai noriu pastebėti, jog stambiųjų ūkininkų naudojami herbicidai ir pesticidai yra didesnis blogis už organiką“, — sakė N. Sukackas.

Buvusi šalies valdžia galvijus laikantiems ūkininkams „dovanėlę“ įteikė priešpaskutinę darbo dieną, kai pasirašė įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu, laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Įsakymas įsigalios jau šį rudenį, nuo lapkričio 15 dienos. Įsigaliosiantys nauji reikalavimai mėšlo ir srutų tvarkymui, Lietuvos ir Lazdijų krašto smulkius ir vidutinius ūkininkus varo į neviltį.

Reikalavimai neįvykdomi
Portalo „Agroeta“ teigimu, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė pastebėjo, jog didžiausia problema šios pataisos ta, kad kai ji įsigalios, laukuose kaupti mėšlą bus draudžiama žiemos metu. Jokio pereinamojo laikotarpio, laiko pasiruošimui neduodama. Viskas turės būti sutalpinta į mėšlides.
„Pavyzdžiui, mūsų kaime esame 6 ūkininkai, dauguma turime po 25 karves, jeigu šitas įsakymas įsigalioja ir niekas nepasikeičia, mes, visi šitie ūkininkai, kurie tarp kitko melžiame ne rankomis, turime įrangos, atvažiuoja pienovežiai, pieno kokybė – puiki, tai mes visi turėsime padėti šakes“, – įsitikinusi R. Vilimienė.
R. Vilimienė prisimena, kad susitikimuose su buvusiais žemės ūkio ir aplinkos ministrais ne kartą apie tai kalbėta, netgi patikinimų esą sulaukta, kad tokios tvarkos artimiausiu laiku tikrai nebūsią.
„Mes esame už tai, kad Lietuva būtų žalesnė, mes ne prieš Žaliąjį kursą, nes mes čia augome, čia gyvename, čia mūsų vaikai, čia mes matome ateitį, nėra net kalbos, kad mes nenorime to, norime, bet esame už reikalavimus, kurie yra įvykdomi. Šiuo metu jie yra neįvykdomi“, – sako R. Vilimienė.

Įžvelgia smulkių ūkių žlugdymą
Nedidelę galvijų bandą auginantis Lazdijų rajono ūkininkas Nerijus Sukackas įsitikinęs, jog toks ministerijos sprendimas rodo valdžios nusiteikimą prieš smulkiuosius ūkininkus ir norą juos sunaikinti.
„Mėšlidės įrengimas – didelių piniginių kaštų ir daug biurokratijos kainuojantis darbas, kuriam reikia projekto, paskui pinigų, o jų niekas neduoda. Tai statinys, reikalaujantis išlaidų, ko gero, samdomos darbo jėgos. Neatmetu varianto, jog kai kuriems ūkininkams tai taps neįkandamu riešutu, jie parduos gyvulius, atsisakys ūkio ir taps pašalpų gavėjais. Ar to siekia mūsų valdžia“, – retoriškai klausė N. Sukackas.
Jis teigė, jog senoji tvarka, kai nedidelės mėšlo krūvos laikomos lauke, buvo visiems žinoma, priimtina ir saugi. Nerijaus teigimu, tokia tvarka galioja daugelyje Europos šalių, pas mūsų kaimynus lenkus.
„Ūkininkai žino, kaip reikia elgtis su mėšlu, ant sušalusios žemės jo niekas nebarsto. Išveždavome mėšlą į laukus ir laukdavome, kada bus galima jį barstyti“, – sakė N. Sukackas.
Ūkininkas pastebėjo, jog numatytas per trumpas pereinamasis laikotarpis, taip pat nieko nekalbama apie finansinę paramą mėšlidžių įrengimui.
„Dabar labai nedėkingas laikotarpis investuoti į mėšlides. Pieno ir gyvulių supirkimo kainos pasiekė neregėtas žemumas, ūkininkai neturi pajamų, todėl įvykdyti šį reikalavimą be valstybės paramos yra neįmanoma“, – sakė N. Sukackas.
Jo nuomone, šis valdžios nutarimas yra perteklinis, norėjimas pasirodyti prieš kitas Europos valstybes.
Jei valdžia deklaruoja, jog tokia tvarka pagerins ekologinę situaciją, tai noriu pastebėti, jog stambiųjų ūkininkų naudojami herbicidai ir pesticidai yra didesnis blogis už organiką“, – sakė N. Sukackas.

Be paramos mėšlidžių neįsirengs
Stambų galvijų ūkį turintis ūkininkas Juozas Dainauskas teigė, jog jis savo ūkyje mėšlides pasistatė daugiau nei prieš dešimtmetį, kai to buvo pareikalauta turėti stambiuose ūkiuose.
„Mėšlidžių įrengimas – brangus malonumas. Tuo metu, kai jas įsirenginėjau, buvo skirta valstybės finansinė parama. Taip pat tuo metu mėsos ir pieno supirkimo kainos buvo kitokios, tai buvo galima prisidėti ir iš savo pajamų“, – pasakojo J. Dainauskas.
Jo nuomone, be valstybės paramos, iš savo pajamų smulkiesiems ūkininkams nėra šansų įsirengti mėšlides, nes tai reikalauja didelių investicijų.
J. Dainauskas pastebėjo, jog nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo įvestas euras, viskas labai pabrango, o žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos net sumažėjo.
„Dabar už parduotą gerą jautį galiu nusipirkti tik filtrų traktoriams. Ar tai normalu?“ – klausė ūkininkas.
Jis teigė, jog mūsų šalies valdžia prieš kitas šalis stengiasi pasirodyti, kaip kokie komjaunuoliai – ES rekomendacijas puola vykdyti, lyg tai būtų ne rekomendacijos, o privalomieji nurodymai.
„Kai nuvažiuojame į Lenkiją, nesunku pastebėti, jog ten visi laukai juodi nuo mėšlo, o smulkieji ūkininkai nesuka galvų dėl mėšlidžių įrengimo. Mūsų valdžia pataikauja Briuseliui, bet neremia savo ūkininkų“, – sakė J. Dainauskas.

„Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: