Apsisaugokime nuo žalingo saulės poveikio

, Straipsnį paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jurgita Berškytė
Apsisaugokime nuo žalingo saulės poveikio
Saulės šviesa visada vaidina svarbų vaidmenį gamtoje ir jau 4,6 mlrd. metų daro įtaką beveik visiems mus supantiems gyviems organizmams, juose vykstantiems procesams. Visuomenės sveikatos specialistai primena: saulės šviesa yra būtina gerai sveikatai palaikyti, tačiau labai svarbu suprasti ir jos neigiamą poveikį bei laiką saulėkaitoje leisti atsakingai. 
Paprastai oda, besigindama nuo saulės spindulių, stengiasi išskirti kuo daugiau tamsiau odą nudažančio pigmento melanino. Per ilgai kaitinantis galima „nudeginti“ odą. Įdegį prarandame po kelių mėnesių, o oda, daugelį kartų patyrusi saulės sukeltą nudegimą, linkusi greičiau raukšlėtis, sausėti, gali atsirasti patologiniai odos pakitimai: dėmės, apgamai, melanoma (odos vėžys). Didžiausias pavojus yra tas, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta. Tyrimai įrodė, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20-ies ar net 30-ies metų. Ypač nerekomenduojama kaitintis saulėje vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergantiems asmenims. Po ilgoko pasikaitinimo saulėje nerekomenduojama stačia galva pulti į šaltą vandenį – tai skatina odos kraujagyslių išsiplėtimą, sąnarių ligas. Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio, o paros metas – nuo 10 iki 14–16 val. Tuo metu saulės spinduliai yra patys intensyviausi. Nekarštą vasaros dieną rekomenduojama išnaudoti saulėtas valandas, kai saulė nėra aktyvi ir „pikta“. Rekomenduojamas buvimo kaitrioje saulėje laikas pirmomis dienomis neturėtų viršyti 15–30 min., nuo tiesioginių saulės spindulių reikia saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, patepant apsauginėmis priemonėmis, bet ir pridengti galvą gerai orą praleidžiančiu audeklu ar šiaudine skrybėle bei dėvint kokybiškus akinius nuo saulės. 
Akių tinklainė yra labai jautri saulės spinduliams. Taigi gali  pradėti kamuoti fotokeratitas – ragenos uždegimas ar fotokonjuktivitas – junginės uždegimas. Abu sutrikimai yra laikini ir atsiranda dėl per didelės UV spinduliuotės dozės. Dažniausiai per kelias valandas intensyvūs UV spinduliai pažeidžia jautrias akies dalis sukeldami skausmą. Fotokeratitas, dar vadinamas sniego aklumu. Tai sukelia didelį akių skausmą, ašarojimą, patinsta vokai, atsiranda jausmas, lyg į akis pateko smėlio, pablogėja rega. Dažniausiai per keletą dienų akies ragena sugyja. Katarakta – akies lęšiuko padrumstėjimas. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, iki 20 proc. kataraktos atvejų gali būti sukelta UV spinduliuotės. Pastebima, jog katarakta suserga vis jaunesni žmonės. Katarakta dažniau pasitaiko tiems, kurie mėgsta pasilepinti saulėje, nenaudodami jokių akims skirtų apsaugos priemonių. Geltonosios dėmės degeneracija – liga, susijusi su senėjimu ir per dideliu UV spinduliuotės kiekiu, kurios metu atsiranda pakitimai geltonojoje dėmėje. Ji įgalina mus matyti smulkias detales, svarbias tokiai veiklai kaip skaitymas, rašymas, vairavimas; padeda atpažinti veidus, atskirti spalvas. Vanduo atspindi saulės spindulius, tad jų neigiamas poveikis akims yra gerokai stipresnis nei įprastai. Patariame rinktis akinius didesniais lęšiais arba prigludusius arčiau akiduobių – taip apsaugosite ne tik akis, bet ir jautrią odą aplink jas. Saugoti akis reikia net ir tomis dienomis, kai saulės nematyti pro debesis, kadangi žemę pasiekiantys ultravioletiniai spinduliai atlieka juodą darbą mūsų akyse. Akinius nuo saulės geriausia pirkti optikos salonuose, nes čia jie yra sertifikuoti. Didesnis pavojus akims kyla tuomet, kai dėvimi nekokybiški akiniai, t. y. be apsauginės dangos. Juos užsidėjus, akis pritemdoma, vyzdys išsiplečia, tačiau žalingi spinduliai nėra sulaikomi, tad turi dar didesnę galimybę patekti į akį. 
Kai kuriose tautose ant veido paryškinti pigmentiniai ar nupiešti dirbtiniai apgamai buvo laikomi grožio ženklu. Tačiau dėl stipraus ryšio su melanoma pigmentiniai apgamai prarado grožio simbolio reikšmę. Melanoma gali atsirasti iš pigmentinių sveikos odos ląstelių, bet dažniau atsiranda iš pigmentinių apgamų. Skiriami įgimti ir įgyti pigmentiniai apgamai. Su įgimtais apgamais gimstama, įgytų pigmentinių apgamų ant kūno daugėja iki trisdešimties. Apgamai – natūrali žmogaus odos dalis, tik šiek tiek kitaip atrodanti. Netinkamas ir nesaikingas deginimasis saulėje gali lemti apgamų pakitimą, odos vėžio atsiradimą. Norint išvengti odos ligų, reikia stebėti savo odą, jau esančius pigmentinius apgamus, o kaitinantis saulėje nepamiršti apsauginių priemonių. Sergant kai kuriomis odos ligomis, pvz., raudonaisiais spuogais, raudonąja vilklige, esant išsiplėtusiems veido odos kapiliarams, pigmentinėms dėmėms, gausiems ar pakitusiems apgamams, kremus su apsauginiais nuo saulės filtrais reikėtų naudoti ištisus metus. Apsaugos nuo saulės faktorius SPF parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo UV spindulių. Pavyzdžiui, jei SPF 15, galėsite saugiai išbūti saulėje 150 min. Po to reikia pasitepti vėl. Jei stipriai prakaituojate, kremu tepkitės dažniau. Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia. Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. 
Apsaugines priemones nuo saulės patartina pirkti vaistinėse. Prieš renkantis kremą reikėtų atsižvelgti į savo odos tipą. Pirkdami akinius atkreipkite dėmesį į informacinį užrašą, esantį ant etiketės ar akinių kojelių, kuriame informuojama, kiek procentų ultravioletinių spindulių akiniai geba sulaikyti. Ypač svarbu, kad akis nuo kenksmingų saulės spindulių saugotų vaikai, lauke praleidžiantys didesnę laiko dalį nei suaugusieji. Vaikų akių saugumu tėvai turėtų pasirūpinti nuo pat mažens. Vaikams taip paprastai akinių neuždėsi, tad mažieji karštą vasaros dieną turėtų dėvėti kepurę su snapeliu. Ji apsaugos akis, sulaikydama tiesioginius saulės spindulius. 
Šiltos ir saugios vasaros linki visuomenės sveikatos specialistai.
Informacija paruošta pagal: http://www.smlpc.lt ir www.emedicina.lt 
 
 

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.