Aštriosios Kirsnos dvare klesti stambus ūkis, o pagrindiniai rūmai laukia restauracijos

, Daina Baranauskaitė
Aštriosios Kirsnos dvare klesti stambus ūkis, o pagrindiniai rūmai laukia restauracijos

„Išties svajojame restauruoti pagrindinius rūmus. Tačiau kol kas jie nesutvarkyti, kampai paramstyti, stogai palopyti ir laukia savo eilės. Duos Dievas sveikatos ir uždirbti kažkiek pinigų – atkursime, renovuosime rūmus, kad būtų galima palikti ateities kartoms“, — sakė vienas iš dvaro savininkų.

Vos už pusšimčio kilometrų nuo Dzūkijos sostinės, Lazdijų rajone, įsikūręs Aštriosios Kirsnos dvaras, savo gyvavimo metus skaičiuojantis nuo 1536 metų. 
Jau 15 metų dvaras priklauso iš šio krašto kilusiems broliams Nagliui ir Nerijui Antanui Narauskams. „Mūsų giminės šaknys 35 kilometrų spinduliu nuo dvarvietės, kiek pavyko atsekti genealoginį medį, siekia 17 šimtmetį. Būtent dėl to, kad čia šeimos šaknys, ir pirkome dvarą“, – kalbėjo vienas iš dvaro valdytojų N. Narauskas.
Šiandien iš 19 dvaro pastatų renovuoti ir naudojami 5 – ofisina ir 4 ūkiniai pastatai. „Tai vienas iš retesnių Lietuvoje dvarų, kurie turi tą tradiciškai, kaip ir anksčiau, žemėvaldą, ūkį. Mes ir stengiamės, kad tai turėtų tą pačią tikslinę paskirtį. Senuose tvartuose yra galvijai, buvusioje arklidėje – žirgynas“, – pasakojo N. Narauskas. 
Dvaro valdos – 230 hektarų, jame talkina 25 darbuotojai. 
Paklausus apie dvaro atgaivinimą, pašnekovas nusišypso: „Ką reiškia dvaras atgimė? Aš nežinau, ar mūsų gyvenimo užteks, kad jis atgimtų. Bet po truputį, kiek pajėgiam, kiek išgalim, ir tvarkom.“  Vis tik pašnekovas pridūrė, kad Aštriosios Kirsnos dvarui pasisekė. „Lietuvoje daug dvarų. Šiandien, žinoma, likęs labai ribotas skaičius, labai daug sunyko per mūsų nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Šitam dvarui iš dalies pasisekė, kad kažkas jį bando kelti iš numirusių. O tai daryti, patikėkite, nelengva“, – patikino N. Narauskas.
1992 metais dvarą susigrąžino tiesioginiai jo paveldėtojai broliai Kęstutis ir Vytautas Kriaučiūnai su seserimi Danute Varneliene. Tačiau neišgalėdami pasirūpinti dideliu dvaru, 2001 metais pardavė jį teisininkui, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentui Nagliui Narauskui. Įsigiję dvarą broliai Narauskai ėmėsi atgaivinimo ūkinės dalies sektoriuje. Jie įkūrė stambų pienininkystės ūkį, pasirūpino žirgyno kūrimu.  
„Mes gyvename kitur. Čia daugiau dirbame, leidžiame laisvalaikį ar ilsimės. Kad galėtumėm restauruoti visus dvaro pastatus, reikia milžiniškų lėšų. Esame rašę ir dabar rašome projektus, turime gražių planų ateičiai. Išties svajojame restauruoti pagrindinius rūmus. Tačiau kol kas jie nesutvarkyti, kampai paramstyti, stogai palopyti ir laukia savo eilės. Duos Dievas sveikatos ir uždirbti kažkiek pinigų – atkursime, renovuosime rūmus, kad būtų galima palikti ateities kartoms“, – sakė vienas iš dvaro savininkų.
N. Narauskas prisiminė, kad 2001 metais įsigijus dvarą jis buvo apgailėtinos būklės. „Įsivaizduokite, kai įsigijome dvarą, visuose pastatuose gyveno apie 20 šeimų. Kaip taisyklė, visuose dvaruose gyvena ne patys tvarkingiausi, švelniai tariant, žmonės. Tie žmonės gyveno nuo kolūkių laikų. Neruošė žiemai malkų, o kūreno langus, duris. Deja, buvo tokie liūdni dalykai“, – kalbėjo pašnekovas.
Dvaro aplinka taip pat buvo labai apleista. „Visas dvaras buvo apaugęs. Dar kolūkio laikais parkas prižiūrėtas. Tačiau nuo 1990 metų iki 2001 metų viskas apaugo. Įsivaizduokite, žmogaus nesimatė už trijų metrų. Viskas buvo apžėlę. Iš parko išvežėme 25 sunkvežimius šiukšlių. Ne organinių, o šukių bei plastmasių. Tą darė vietiniai žmonės. Per tą sovietmečio laikotarpį tiek buvo išgerta alkoholio, kad tarą teko sunkvežimiais vežti. Pajudini žemę parke – vien šukės, žalio stiklo butelių šukės“, – pasakojo N. Narauskas.
Ypatingai vasaros laikotarpiu Aštriosios Kirsnos dvarą aplanko turistai. „Atvyksta turistai ir autobusais, ir pavieniai. Iš Lietuvos, iš Lenkijos. Nors mes ir esame privatus dvaras, tačiau vartai visada atverti. Esame atviri, žmonės gali užsukti ir pasivaikščioti. Žinoma, nemokamai“.
Aštriosios Kirsnos dvaras nuo 1536 metų ėjo iš rankų į rankas ir iki 1927 metų turėjo net 9 savininkus. O nuo minėtos datos dvare buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1940 metais sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą, o 1945 metais neoklasicistiniuose dvaro rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija. Neoklasicistinio stiliaus rūmai yra dviejų aukštų su keturiomis kolonomis, ornamentuotais langais ir durimis. Dvaras, apsuptas parko, pastatytas banguoto reljefo vietovėje. Parke suformuota keletas nedidelių piltinių kalvelių, kad būtų galima geriau apžvelgti aplinką, taip pat buvo iškasti keli grioviai-kanalai, jungiantys didžiulę tvenkinių sistemą. Visa parko teritorija sudaro netaisyklingo laužyto daugiakampio formą, sudarytą lyg iš dviejų atskirų daugiakampių.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.