Dažniau su šypsena gyventi...

, Kęstas Sukackas
Dažniau su šypsena gyventi...

Kęstas Sukackas.

Jums visad negerai. Jei apsiniaukę, lyja – blogai, jei svilina, karšta – irgi blogai. Kada gi žmogui bus gerai? Niekada. 
Esam girdėję tokių ir panašių pokalbių. Nuolat bėdojame, keikiame blogą orą, gamtą, darbdavį, kaimyną, draugą ar pažįstamą ar dar velniai žino ką. Priekaištai, nesusipratimai, emocijos liejasi per kraštus. Kartais atrodo, jeigu tu nepasiskubinsi kito apkaltinti, tai tave apkaltins. Gal, sakau, mes negalime kitaip, mes taip įpratome bendrauti. Matai, tas darė gerai, o štai jau kitas blogai. Gal čia mūsų toks dzūkiškas charakteris ar noras išlieti energiją. Apšaukiam, pasibaram, išleidžiam garą – taip išsikraunam, kad būtų ramiau ar įdomiau. O gal neturim, ką veikti?Argi?..
Dar vasara, pats metas džiaugtis gyvenimu. Saulutė šviečia, smegenis ir kaulus šildo. Gražu, linksma, šilta. Aišku, mums visad ko nors trūks, nes taip yra, taip ir bus. Vienas atlyginimą gauna per mažą (o parodykit pirštu, kuriam yra jis pakankamas, norime vis didesnio), kitas nori erdvesnio buto ar namo, trečias automobilio geresnio, nes važinėja 20 metų senumo „Audi“ ar „Opel“, dar kitas bėdoja, kad jį darbdavys skriaudžia, kainos parduotuvėse auga – viskas brangu, kitas nuo ligų neatsigina ir t. t. Norams tikrai nėra ribų. Poreikiai nuolat auga, o galimybės ne visada. Kiekvienas žmogus kažko nori, trokšta, siekia. Ir tai natūralu. Bet ar mokame mes sustoti, apsižvalgyti aplinkui, pagalvoti ir pasidžiaugti šia minute, kad esame, matome, kaip išaušta rytas, kaip leidžiasi saulė, kaip noksta vaisiai, auga vaikai, jaučiame, kaip kvepia gėlės... Pasidžiaugti savimi, savo draugais, artimais, kaimynais, jog jiems sekasi, jie gyvena gražiai, sutaria. Pasidžiaugti be pavydo. Juk pyktis gimdo tik pyktį, kerštas – kerštą, pavydas – pavydą... Toks kamuolys vis sukasi ir sukasi. O kas jį ridena, ar ne mes patys savo neapgalvotais poelgiais, ilgais liežuviais. O po to klausiame: „Kodėl, kas, kaip, kam?“ Gal nereikėjo, gal reikėjo geriau nusišypsoti, geresnį žodį pasakyti, nuraminti, paguosti, suprasti, atleisti...
Iš tiesų reikėtų daugiau šypsotis, reikėtų mokytis iš tų, kurie dieną pradeda šypsena, gera nuotaika. Gal gražiu palinkėjimu sutiktiems. „Kai tu šypsosiesi, tai ir tau gyvenimas šypsosis“, – sakydavo man vienas pažįstamas. Ir tai tiesa. Ta šypsena tikrai daug nekainuoja, o gerų emocijų suteikia visai dienai. Juk smagu iš ryto sutikti žmogų, kuris šypsosi, džiaugiasi, tokia gera nuotaika bando užkrėsti kitus. Nenuleisk galvos eidamas gatve,  nebūk surūgęs, pasilabink, būk atviras, ištiesk pagalbos ranką tam, kam reikia, nesistumdyk gatvėje ar parduotuvėje stovėdamas prie prekystalio (niekur gi nenuskubėsi), pakelk gatvėje numestą šiukšlę, padėk močiutei ar seneliui pereiti gatvę, panešti sunkesnį krepšį ir tu suprasi, kad gyvenimas bus šiek tiek gražesnis ir  prasmingesnis. Turėtume pastebėti šalia savęs kitus, silpnesnius, padėti jiems, gerą žodį pasakyti. Tai elementaru ir paprasta. Ir bus šviesiau, skaidriau.
Taip gyventi nesunku. Taip gyventi GALIMA. 

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.