Didelis pripažinimas – Algimantas Mikelionis tapo Rašytojų sąjungos nariu

Didelis pripažinimas – Algimantas Mikelionis tapo Rašytojų sąjungos nariu

Rašytojas Algimantas Mikelionis yra ir aistringas futbolo sirgalius.

Mano kolegą, „Dzūkų žinių“ žurnalistą Algimantą Mikelionį jau vadinsime tikru rašytoju. Ir tai rimta. Lietuvos rašytojų sąjunga jį priėmė į savo gretas, suteikė nario statusą. Todėl kalbinu Algimantą apie šį jo gyvenimo pasiekimą, apie tai, kas jį, rašantį, kuklų veisiejietį, paskatino pasukti savo kraštiečių a. a. poeto Sigito Gedos ir dabar vieno iš garsiausių mūsų žemiečio poeto, rašytojo Gintaro Bleizgio keliu. Beje, Algimantas Mikelionis turėtų įeiti į rajono istoriją kaip vienintelis Rašytojų sąjungos narys, kuris juo tapo visad gyvendamas ir kurdamas mūsų rajone – Veisiejuose.
 
– Antradienį tapai Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Sveikinu, kolega, tai tamstos literatūrinis pripažinimas. Todėl noriu paklausti, kaip jautiesi tapęs tikru rašytoju, ką Tau tai reiškia?
– Na, gyvenime ką geriausiai moku, tai rašyti. Todėl labai malonu, kad išleidus tris knygas mane pripažino ir kolegos rašytojai, tiksliau, Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuri antradienį slaptu balsavimu nutarė mane priimti į Lietuvos rašytojų sąjungą. Pripažinimas malonu, bet kartu tai ir nemenka atsakomybė, nes man reikės dar kruopščiau ir atidžiau žiūrėti į tai, ką rašau ir atiduodu skaitytojų teismui. Nors prisipažinsiu, kad esu gana savikritiškas ir savo paties parašytus tekstus vertinu itin priekabiai. Žinoma, kartais būnu ir patenkintas tuo, ką parašau. Tuomet apima labai smagus jausmas. Iš kitos pusės toks pripažinimas leidžia ir įpareigoja atviriau ir gal net kiek griežčiau pasisakyti kai kurių mūsų rajone vykstančių reiškinių atžvilgiu. Šiuo atveju turiu omenyje masinį daiktų, panašių į knygas, leidimą, kurie neturi nieko bendro nei su knygomis, nei su literatūra.
 
– Apibūdink, kokios yra Rašytojų sąjungos nario pareigos ir teisės, ką Tau duos ši narystė.
– Kad kol kas net gerai į tai neįsigilinau, nes dar noriu pamąstyti ir suvokti tai, kas įvyko antradienį. Na, kiek žinau, turėsiu sumokėti vienkartinį stojimo į Rašytojų sąjungą mokestį, o kasmet metinį nario mokestį. Balandžio mėnesį vyks Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas. Planuoju dalyvauti jame ir kituose Rašytojų sąjungos renginiuose. Antradienį, kai dalyvavau valdybos posėdyje, irgi buvau paklaustas, ko tikiuosi iš šios narystės. Atsakiau, kad noriu susipažinti su kitais rašytojais ir bendraudamas su jais iš jų mokytis ir tobulėti. O ir kas gali geriau padėti pažvelgti į save objektyviau, nei kiti aukšto lygio rašytojai. Tiesiog norisi daugiau bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie, kaip ir aš pats, užsiima rašymu.
 
– Įstoti į Rašytojų sąjungą turbūt nėra lengva, kokius reikalavimus turi atitikti, kad juo taptum?
– Iš tiesų įstoti į Lietuvos rašytojų sąjungą nėra lengva, bet tai dar geriau, nes taip padidinama šios narystės vertė. Juk ne veltui juokaujama, kad šiais laikais rašančių yra daugiau nei skaitančių. Tad labai reikalinga institucija, kuri atskirtų grūdus nuo pelų. Konkretūs reikalavimai tokie: reikia būti parašius mažiausiai dvi aukšto meninio lygio knygas, pateikti tris Rašytojų sąjungos narių rekomendacijas, taip pat spaudoje turi būti pasirodę apie dešimt ar daugiau recenzijų apie paties parašytas knygas. 
 
– Kiek laiko svajojai tapti šios sąjungos nariu?
– Taip nebuvo, kad konkrečiai nuo kažkurio laiko apie tai pradėjau galvoti. Tiesiog, kai parašiau pirmus du romanus (2009 metais „Smėlynų vanduo“ ir vėliau, 2012 metais, „Geltonas radijas“) ir juos išleido garsios ir prestižinės Lietuvos leidyklos, pažįstami pradėjo minėti, kad jau laikas pagalvoti apie stojimą į Lietuvos rašytojų sąjungą. Iš pradžių nieko neplanavau, bet vėl keli pažįstami pasakė, kad nereikia per daug kuklintis. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad pirmą knygą pradėjau rašyti prieš dešimt metų. Taigi, per tą laikotarpį parašiau tris knygas ir įstojau į Lietuvos rašytojų sąjungą. Trečioji knyga „Brūkštelėjimai“ buvo išleista 2014 metais. Tai humoristinių miniatiūrų ir eilėraščių proza rinkinys.
 
– Na, dabar apie kūrybą. Esi išleidęs tris knygas. Dabar, kai jau turi rašytojo statusą, tai knygos pasipils viena po kitos. O jei rimtai, tai kokie ateities planai, ką rašai, ką ketini išleisti?
– Šiuo metu rašau humoristines miniatiūras ir humoreskas. Šių metų pabaigoje knygą žadu pabaigti ir leidyklai įteikti rankraštį. Dalį minėtų humoreskų ir humoristinių miniatiūrų jau spausdino respublikinis kultūrinis laikraštis „Šiaurės Atėnai“. Humoristines miniatiūras spausdinu ir savaitraštyje „Dzūkų žinios“. Jas galite rasti kiekviename šio laikraščio numeryje rubrikoje „Ketvirtadienio aidas“. 
 
– Ačiū už pokalbį, skalsios Tau rašytojo duonos ir lauksim naujų kūrinių.
 
Su rašytoju kalbėjosi Kęstas Sukackas

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.