Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje šurmuliavo kaimo mėgėjų teatrų šventė

, Gintarė Šataitė
Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje šurmuliavo kaimo mėgėjų teatrų šventė

Etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro aktoriai.

Liepos 16 d. Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje šurmuliavo jau tradicine tapusi XIV kaimo mėgėjų teatrų šventė „Susipažinkime“. Šventės organizatoriai Lazdijų krašto muziejus ir Etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatras „Sodžius“ šeštadienio vidurdienį kvietė žmones atsipūsti nuo vasaros darbų ir pasimėgauti mėgėjų teatrų spektakliais. Visus atvykusius pasitiko muziejaus darbuotojas Vilius Tumosa. 
Spektaklių programą pradėjo šventės organizatorių,  Etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatro „Sodžius“, spektaklis „Širšių lizdas“, režisuotas Aldonos Surdokienės. Nutilus plojimams, ant scenos suskubo Lazdijų kultūros centro Krikštonių laisvalaikio salės mėgėjų teatras, suvaidinęs Remigijaus Pacukonio spektaklį „Loterija“, režisuotą Lenos Švetkauskienės. Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias Simno kultūros centro Miroslavo filialo mėgėjų teatras „Kaukas“ suvaidino Kazio Vijūno spektaklį „Bobutės susipyko“, kurį režisavo Irena Norkūnienė. Į šventę pasižiūrėti spektaklių atvyko ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Gintautas Mirijauskas, kuris visiems kolektyvams įteikė Lazdijų rajono savivaldybės atminimo dovanas ir Lazdijų krašto muziejaus direktorės D. Pledienės padėkas. Po renginio visus šventės dalyvius organizatoriai ragino neišskubėti namo, kvietė pabendrauti, linksmai pasibūti.
Šventės metu visi susirinkusieji galėjo lankyti pačią Etnografinę Prano Dzūko sodybą, kuri yra pats didžiausias Lazdijų krašto muziejaus padalinys. Lazdijų krašto muziejus, bendradarbiaudamas su Lazdijų rajono savivaldybės administracija, sėkmingai įgyvendino projektą „Etnografinės Prano Dzūko sodybos tvarkybos darbai ir pritaikymas muziejinei veiklai“. Projekto metu rekonstruoti ir muziejinei veiklai pritaikyti šioje etnografinėje sodyboje esantys pastatai: gyvenamasis namas, kluonas ir svirnas. Sodybą iš viso sudaro šeši pastatai: gyvenamasis namas, klėtis (svirnas), kluonas, kalvė ir du ūkiniai pastatai. Vienas ūkinių pastatų pritaikytas sceninei veiklai, būtent todėl į Etnografinę Prano Dzūko sodybą persikėlė ir iki šiol aktyviai savo veiklą vykdo mėgėjų teatras „Sodžius“. Erdviuose padalinio pastatuose lankytojai galėjo pamatyti ne vieną išskirtinį didelių matmenų eksponatą: aliejaus spaudimo aparatą, skiedrų gaminimo įrenginį, kuliamąją ir kt. Sodyba atspindi XX a. pradžios Dzūkijos kaimo buitį. Joje kasdien lankytojų laukia senovinių ūkio padargų, baldų, namų apyvokos daiktų ekspozicijos. Šis 1972 m. įkurtas muziejus, esantis Delnicos kaime, dabar mena ne tik ankstesnių laikų kasdienybę, bet ir dabar jau beveik išnykusį Delnicos kaimą, esantį tarp Šeštokų ir Birutės gyvenviečių. Nors sodyba etnografiniu požiūriu priklauso Dzūkijos regionui, tačiau „rubežius“ jau netoli. Vietiniai gyventojai riba tarp Dzūkijos ir Suvalkijos regionų vadina už dviejų kilometrų į vakarus nuo sodybos esantį geležinkelį. Sodyba yra kiek toliau nuo intensyvaus eismo kelių, tačiau nėra sunkiai pasiekiama, todėl ji puikiai tinkama edukaciniams užsiėmimams, ekskursijoms, šventėms. Etnografinė Prano Dzūko sodyba – tai tarsi namai, kuriuose jaunoji karta gali susipažinti su praeitimi, vyresnė – prisiminti vaikystę, o senjorų karta atminti savo jaunystės laikus. Etnografinės Prano Dzūko sodybos darbuotojas džiaugiasi, kad sodyba sulaukia lankytojų iš tolimesnių Lietuvos kampelių ir kartu ragina Lazdijų krašto žmones atvykti ir pasimėgauti kelione į praeitį, kuriai itin tinkama laukų prieglobstyje jaukiai įsitaisiusi XX a. pradžią menanti sodyba.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.