Kultūra

Kumščių kruša prieš kameras. Ar tai etiška rodyti?

, Vaidotas Morkūnas
Šiomis dienomis rajone gyvai aptarinėjamas televizijos šou iš Būdviečio. Socialiniai tinklai pleška nuo komentarų apie vienos šeimos nesugyvenimo istoriją ar isteriją, kurią nufilmavo ir parodė televizijos laida „24 valandos“. Smurtas prieš kameras, kai moteris, įpykusi ir kratydama galvą tarsi įniršęs bulius, talžo vyrą per veidą, akylesniam žiūrovui sukėlė daug moralės klausimų.

Lazdijuose nuskambėjo paskutinis skambutis

, Gintarė Šataitė
Gegužės 27 dieną Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje skambėjo paskutinis skambutis šiemet mokyklą baigiantiesiems. Paskutinio skambučio šventėje netrūko nei linksmų, nei rimtų veidų, vieni džiaugėsi beveik baigę mokyklą, prieš akis dar liko išlaikyti egzaminus, kiti gi braukė ašarą klausydamiesi jautrių auklėtojų ir tėvų kalbų, suprasdami, kad jau žengia į kitą gyvenimo etapą.

Vienybės žygis suburia žmones

, Vaidotas Morkūnas ir Neringa Radvilavičienė
Pirmą kartą istorijoje didžioji Lietuvos valstybės trispalvė, žmonių rankomis keliaujanti aplink Lazdijų kraštą, subūrė rajono žmones – nuo mokinuko iki senuko – Vienybės žygiui „Apjuoskim Lazdijų kraštą“. Praėjusią savaitę iškilmingo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu paskelbta istorinio žygio pradžia.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms skirta šventė BRANGIAUSIA ŽEMĖ - LIETUVA

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines Lazdijuose vyko šventinis renginys „Brangiausia žemė - Lietuva“.

Veisiejietis triumfavo Druskininkuose

, Zigmas Pūkelis
Pirmąjį spalio savaitgalį Druskininkuose vyko jubiliejinis 25-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“. Pagrindinę Jotvingių premiją laimėjo poetas Gintaras Bleizgys už šiemet išleistą knygą „Kai sėlinsi manęs“. Šia proga laureatas sutiko atsakyti į „Dzūkų žinių“ klausimus apie jo santykius su Veisiejais.
 
– Gintarai, gimei Druskininkuose, bet nemažai laiko gyvenai Veisiejuose. Ar laikai save veisiejiečiu?
– Taip, laikau save veisiejiečiu.

„Pijaus palėpės“ vadovė Asta Valiukevičienė sugrįžo į Lazdijus...

, Ignas Mieželis
Saviraiškos klubas „Lazdijų menė“, įsikūręs rajono viešosios bibliotekos patalpose, vykdo neseniai laimėtą projektą „Lazdijai. lt Pasaulio žemėlapyje“. Šio projekto tikslas: susigrąžinti emigravusius mūsų krašto žmones. Viena jų į Vilnių su šeima išvykusi buvusi aktyvi literatė, dabar „Pijaus palėpės“ vadovė Asta Valiukevičienė. Kartu su Jaunimo centru ji darbavosi ir organizuotoje pasieniečių vaikų stovykloje. Ji mielai sutiko pasidalinti mintimis ir su „Dzūkų žinių“ žurnalistu.
 
– Papasakokite apie savo veiklą.

Į namus sugrįžta šiaudinukai ir sodai Sušildykim Kalėdas rankų šiluma

Pastaraisiais metais stebime tendenciją, kaip į mūsų kasdieninį ir visuomeninį gyvenimą sugrįžta, įgyja naujų reikšmių ir išraiškos formų įvairiausi amatai, rankdarbiai. Vieni buvo šiek tiek primiršti, kiti beveik išnykstantys. Šiandien kai kurie iš jų – vėl tarp mūsų, tik gal ne ta reikšme ir ne taip naudojami kaip seniau.  Sodai. Šiemet ypatingas dėmesys atiteko jiems, tapusiems Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai meniniu simboliu. Ne veltui šio mėnesio pradžioje Lietuvos nacionaliniame muziejuje  atidaryta sodų paroda „Sesė sodų sodina“.

Arūnas Sujeta: „Kultūros darbuotojai turi eiti pas žmones“

Lazdijų kultūros centras savo veikla toliau garsina rajoną šalyje, vieną po kito skindamas nominacijas. Už praeitų metų darbo rezultatus šis centras buvo pripažintas geriausiu 2012 m. kultūros centru.

Lazdijų rajono „Venecija“ skendi šiukšlėse

, Daina Baranauskaitė

Viena lankomiausių turistinių vietų Lazdijų rajone – Veisiejų miestas, išsiskiriantis gražia gamta, įsikūręs Ančios ežero pusiasalyje. Netgi kurorto statuso siekęs, garsėjantis grojančiu ir šviečiančiu fontanu, nauja estrada parke miestas paskutiniu metu kiek nuvylė savo lankytojus.

Traukti į Vakarus neverta. Lik Lietuvoj Tėvynėj

, Gintarė TEISUTIS

Metai bėga, bet istorijoje iškelti klausimai vėl ir vėl iškyla. Prieš keletą dešimtmečių lietuvis savęs klausė: „Traukti man į Vakarus ar likti čia – tėvynėje?“. Šiandien irgi ne vienas ieško atsakymo savyje: „Emigruoti ar likti Lietuvoje?“. Klausimai panašūs, tik istorija kita. Lietuvos istorija, jos praeitimi ir dabartimi susižavėjęs švedas John Ohman nutarė savo gyvenimą kurti Lietuvoje, kurioje, anot jo, daug neišnaudoto potencialo. Šiandien keliamiems klausimams atitikmenis surandantis istorijoje ir visiems mums siūlo paieškoti joje atsakymų.

Surinkti turinį