DŽ redakcijos nuomonė
Šie metai visam pasauliui išskirtiniai – ne tik karinių konfliktų gausa, bet ir rekordiškai dideliu įvairių rinkimų skaičiumi daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje – ne išimtis, pas mus šiemet vyks net treji rinkimai: rinksime Prezidentą, europarlamentarus ir naują Seimą.
Nors visi rinkimai Lietuvoje bus nacionalinio lygmens, tačiau periferijoje veikiantys politikai į juos vienaip ar kitaip bando įsitraukti. Kadangi jau gegužę rinksime Prezidentą, tai partijos žvalgosi, kurį iš pretendentų palaikyti. Kai kurių savivaldybių merai be jokių ceremonijų viešai palaiko savo favoritus ir kviečia juos palaikyti savų savivaldybių gyventojus. Įdomu, ar mūsų merė paskelbs apie savo favoritą?
Vasarą numatyti rinkimai į Europos Parlamentą, jame Lietuvai atstovauja kuklus politikų būrelis. Tačiau jau dabar partijos praneša apie kandidatus į šią brangiai apmokamą ES instituciją.
Praėjusį savaitgalį Kaune vykęs S. Skvernelio „Vardan Lietuvos“ susirinkimas pranešė apie kandidatus į svarbiausią Europos Sąjungos instituciją. Įdomu tai, kad tarp kandidatų atsirado ir du jauni žmonės iš „Vardan Lietuvos“ Lazdijų skyriaus – tarybos narys ir merės patarėja. Šie du jauni žmonės apie tokius planus pakiliai pranešė savo socialinių tinklų paskyrose.
Puikiai žinome, jog Europos Parlamente iki šiol Lietuvai atstovavo labai patyrę, visai Lietuvai žinomi politikai – A. Kubilius, R. Juknevičienė, V. Blinkevičiūtė ir kiti. Taip pat žinome, jog šioje institucijoje sprendžiami visai Europai svarbūs klausimai, todėl sprendėjams reikalinga ir politinė, ir žmogiškoji patirtis, ir globalių problemų išmanymas.
Pafantazuokime, kas būtų, jei į Europos Parlamentą būtų išrinktas kuris nors iš Lazdijų jaunimo. Nors sakoma, jog jaunystė – ne yda, tačiau būkim biedni, bet teisingi, jog politinės ir gyvenimiškosios patirties neturinčiam jaunimui darbas Europos Parlamente būtų per kietas riešutėlis.
Žinant, jog į šią instituciją patenka tik po vieną ar po du žmones iš partijos, kyla klausimas: koks tikslas kandidatuoti į ypač atsakingą postą, kai neturi nei patirties, nei realių galimybių ten patekti? O gal tai partijos vadovų būdas pritraukti į partiją jaunus žmones, pamaitinant juos nerealiomis iliuzijomis? O gal čia veikiama pagal olimpinį principą: svarbu ne laimėti, bet dalyvauti?
Ko gero, jauniesiems politikams pirmiausia derėtų ką nors prasminga nuveikti savo kraštui, jo žmonėms, o paskui dairytis į platesnius vandenis. Žinome, kad jaunimas mėgsta žaisti įvairius žaidimus, tačiau žaidimas rinkimais – saviapgaulė ir iliuzija, kuri gali turėti neprognozuojamų pasekmių jaunam žmogui.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /