Į gimtuosius Lazdijus sugrįžęs skulptorius save įamžino akmenyje

, Sigita Vaitkevičė
Į gimtuosius Lazdijus sugrįžęs skulptorius save įamžino akmenyje

Algirdas Kasparavičius savo idėją, kuri simbolizuotų Lazdijus, įgyvendino ne per vieną savaitę.

Praėjusią savaitę pačiame Lazdijų miesto centre, šalia savivaldybės pastato, atsirado naujas miesto akcentas – skulptūra su trimis raktais. Trys raktai, lydintys Lazdijų miestą jau daugiau negu 420 metų, Magdeburgo teisių suteikimo ir herbo patvirtinimo metu turėjo tik oficialią reikšmę – jie, kaip rašoma to meto dokumentuose, simbolizavo raktus nuo miesto valdžios – vaito, burmistro ir teisėjo – būstinių. 
Šiuo metu tai raktai nuo pagrindinių Lazdijų savivaldybės turtų – puikios gamtos, dosnių ir savo kraštą mylinčių žmonių širdžių, patogių gyventi ir kasmet gražėjančių gyvenamųjų vietovių. Skulptūra su raktais ir spyna nuo šiol žada būti viena pagrindinių miesto puošmenų, prie kurios fotografuosis turistai ir jaunavedžiai, ji bus susitikimų ir atskaitos taškas lazdijiečiams. 
 
Skulptūra — vienas plenero darbų 
Idėjos ir darbo autorius skulptorius Algirdas Kasparavičius yra šių metų menininkų plenero, jau aštuonioliktus metus vykusio Veisiejų seniūnijoje, dalyvis. Tradicinis renginys, gimęs Veisiejuose gyvenančio ir kuriančio meno žmogaus Vytauto Žukausko dėka, kasmet į Veisiejus sutraukia ne vieną dešimtį kūrėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių, kasmet pažeria atradimų, netikėtų idėjų. Vieno plenerų metu šalia Veisiejų miškų urėdijos grupės skulptorių buvo sukurtas turistų šiuo metu gausiai lankomas skulptūrų parkas „Vaikystės sodas“, mus ir dar daugelį kartų žavės kitas grupinis plenero kalvių darbas – Veisiejų bažnyčios vartai. Per 18 metų Veisiejuose bei miesto apylinkėse atsirado daugybė kitų skulptūrų, tapusių jo dalimi, dešimtys paveikslų, puošiančių Veisiejų įstaigas ir kaskart vis naujai atrandamų jo svečių. 
Taip ir šių metų plenero vienas atradimų buvo Algirdas Kasparavičius. Atradimas todėl, kad Algirdas Kasparavičius jau treji metai tyliai gyvena netoli Lazdijų, Lazdijų mieste yra gimęs ir augęs, iki šiol čia gyvena jo tėvai bei brolis, tačiau plenere dalyvauja pirmą kartą. 
Savo darbo vieta jis pasirinko Lazdijus, mokyklos parko pakraštį, kuriame tarsi tyčia ten padėtas jau daugelį metų gulėjo didžiulis riedulys. Pats jis ir surado tą akmenį, su savo vaikais vaikščiodamas po mokyklos parką. Surado sakau todėl, kad iki to laiko ne dešimtis – gal šimtus kartų dar vaikystėje yra pro jį skubėjęs į Lazdijų vidurinę mokyklą... 
Kaip pokalbio su „Dzūkų žiniomis“ metu sakė pats Algirdas Kasparavičius, kuriant skulptūrą, kaip ir kituose meno darbuose, svarbiausia yra idėja. Kai ji galvoje gimsta, įgyvendinti būna ne taip jau sunku. 
 
Mato gimtųjų Lazdijų perspektyvą 
Tačiau tąkart, skulptūros kūrimo metu, su Algirdu Kasparavičiumi kalbėjomės ne vien apie meną. Labiau domino jo paties, profesionalaus skulptoriaus, sugrįžimas į Lazdijus, pasirinkimas gyventi čia tyliai, be didelių reklamų. Prisipažįsta – nuo Lazdijų niekuomet nebuvo labai nutolęs, dažnai sugrįždavo į gimtuosius namus. O pastaraisiais metais likimas taip sudėliojo, jog teko kuriam laikui palikti Vilnių ir rinktis gyvenimą kuo arčiau gimtinės. Kiek laiko truks tas laikinas gyvenimas Lazdijuose, jis šiandien, ko gero, ne tik kitiems, bet ir pats sau negalintis atsakyti. Bet jam ne tas pats, kaip gyvena Lazdijai ir jų žmonės šiandien, koks miestas bus dar po dešimties, dvidešimties metų. Jam ne tas pats, kokios čia bus įstaigos, ligoninės, vaikų darželiai, kaip dėliosis miesto infrastruktūra. Klausiu, ar labai pasikeitė miestas nuo to laiko, kai jis išvyko studijuoti? Ar labai išgražėjo? Na, taip, sako, tačiau jis man visuomet buvo gražus, visuomet Lazdijus matau per savo matymo, savo vaikystės prizmę. 
Kalbamės ir apie tai, jog šiuo metu vykdoma Vyriausybės politika padarė Lazdijų savivaldybei daug žalos. Pirmiausiai jis pamini Akušerinio skyriaus Lazdijų ligoninėje uždarymą. Mat pirmasis jo vaikas gimė būtent čia, Lazdijuose. O antrasis – jau Vilniuje. Nors skyrius tuomet dar egzistavo, bet jis jau buvo ant naikinimo ribos, likęs kažkoks nepatikimas... Pasak Algirdo, dabar daugelis paslaugų, valstybės deleguotų funkcijų yra numatomos tam tikroje vietovėje vykdyti pagal gyventojų skaičių. Kai tik šis skaičius tampa žemiau valdžios nustatytos ribos, paslauga ar funkcija iš likusiųjų gyventojų atimama. Žmonės tiesiog nurašomi, jie padaromi kitokie nei tie, kurie gyvena didmiesčiuose. Tačiau jis tiki, kad Lazdijai atsigaus, kad labai greitai Lietuvos žmonės atras šį patrauklų gyventi miestą, ir ne tik jis, bet ir jo kaimai, esantys prie gražių ežerų, miškų, atsigaus. 
 
Kartelės sau nuleisti neketina 
Algirdas Kasparavičius džiaugiasi, kad Lazdijai jo darbui – skulptūrų iš akmens kūrimui – yra ideali vieta. Nors yra savo darbus bandęs kurti ir iš plastiko, ir iš medžio, ir net iš plieno, šiuo metu arčiausiai širdies yra akmuo – tokia labai „užsispyrusi“ medžiaga. O darbas su akmeniu kelia daug triukšmo – mieste sunkiau rasti šiam darbui tinkamą vietą. Skulptorius kol kas nesiskelbia laukiantis užsakymų. O jei ir imtųsi, abejoja, ar daug atsirastų užsakovų, kuriems reikia tikrojo meno. Tas laikas, kai gyventojai, sau galintys leisti prie namų turėti originalią skulptūrą, jau praėjęs. O daryti bet ką, bet kaip, pataikauti pigiam skoniui ir „nuleisti“ sau pačiam užsikeltą kartelę Algirdui Kasparavičiui nesinori. Jis yra įsitikinęs, jog ne nuo vietos, kurioje dirbi, priklauso darbų „svoris“, o nuo pačio kūrėjo. Todėl tiki, jog ir čia, pačiame Lietuvos pakraštyje – Lazdijuose, sukurti jo darbai ras savo gyvenimus.

Komentarai

Rašyti komentarą

Šis laukelis yra nebūtinas. Tačiau jeigu įvesite, jis bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
Emocijos
:)|(:(:beer::bigsmile:$)8)J):davie:>):glasses::D:love::X:~:O:8):steve::p;)
CAPTCHA
Šis klausimas yra skirtas nustatyti ar tai tikras lankytojas ir apsaugo nuo automatinių šlamsto pranešimų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įrašykite simbolius iš paveikslėlio.